„Nuomonių išsiskyrimas dar nereiškia, kad koalicija griūva“, – Vyriausybės 100 darbo dienų proga savaitraščiui „15min“ duotame interviu tikino premjeras. Anot jo, nepaisant iškart pasipylusios opozicijos kritikos, koalicija išliko stabili ir jau sugebėjo priimti sprendimų, kurie bent iš dalies pagerino piliečių padėtį.
– Dar gruodį skundėtės, kad oponentai nesilaiko nerašytos taisyklės, naują Vyriausybę 100 dienų palikti ramybėje, bet guodėtės, kad kritika skatina įrodyti savo kompetenciją darbais. Nuo sausio minimali mėnesio alga (MMA) padidinta 150 litų. Kokiais kitais darbais galėtumėte pasigirti?
– Aš dėl nieko nesiskundžiu, tiesiog iš karto po rinkimų pastebėjome, kad šiai Vyriausybei nebus leista dirbti 100 dienų. Kritika pasipylė tuoj pat, manau, tokiu būdu buvo siekta supriešinti koalicijos partnerius, Vyriausybę su Seimu ir prezidentūra.
Tačiau koalicija išliko stabili. Ministrų kabinetas dirba susitelkęs ir per 100 dienų pavyko priimti tokių sprendimų, kurie bent iš dalies pagerino žmonių padėtį. Padidinta MMA, tą reikėjo padaryti jau seniai. Vyriausybės analitikai parodė, kad per pirmuosius pora mėnesių neišsipildė niūriosios MMA didinimo oponentų prognozės – įmonės jei ir atleido dalį darbuotojų, tai darė ne masiškai, be to, įtakos turėjo sezoniškumas. Į darbą buvo priimta 3,5 tūkst. daugiau žmonių nei atleista.
Mūsų koalicijoje kaip tik taip ir sprendžiami klausimai – nuomonių išsiskyrimas dar nereiškia, kad koalicija griūva
Užvesta daugiabučių namų renovacijos programa, kuri leis sukurti naujų darbo vietų, paskatinti ekonomiką. Išskirtinį dėmesį skyrėme energetikai. Ankstesnė Vyriausybė dėl dujų kainos nesiderėjo, todėl mokame didžiausią kainą visoje Europoje, o mokesčiai už šildymą viršija gyventojų pajamas.
Buvo suburta darbo grupė Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto kaštų ir naudos analizei atlikti. Jos pasiūlymus po Velykų nagrinėsime strateginiame Vyriausybės komitete, o vėliau nuspręsime, kuriuo keliu sukti Lietuvai – su atomine elektrine ar be jos. Turime žinoti, ar tai bus ekonomiškai naudinga vartotojams.
Mums pavyko pasiekti, kad elektros kaina būtų didinama mažiau nei buvo suplanuota ankstesnės Vyriausybės. Jau gruodžio 19-ąją priėmėme sprendimą, kad Lietuvos elektrinė dėl sumažintų elektros gamybos kvotų 2013 metais iš dujų importo ir transportavimo bendrovės „Lietuvos dujos“ pirks mažiau dujų ir sutaupys 120–140 mln. litų.
Įgyvendinant ES Trečiojo energetikos paketo nuostatas (perdavimo veiklą atskirti nuo skirstymo, tiekimo ir gamybos), vasarį Finansų ministerijai patikėjimo teise buvo perduotos UAB Visagino atominės elektrinės, kuri valdo gamintoją „Lietuvos energiją“ ir skirstytoją LESTO, akcijos. Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, kurią irgi valdė VAE, akcijos perduotos Energetikos ministerijai pavaldžiai įmonei EPSO–G.
Finansų ministerija tapo atsakinga už ūkinę-komercinę elektros energetikos sritį, o Energetikos ministerija – už strateginių uždavinių vykdymą. Toks sprendimas rodo mūsų Vyriausybės nuostatą plėtoti rinkų konkurencingumą.
Investicijų klimatą geriname supaprastindami ir iš esmės paspartindami teritorijų planavimą, parengtas Teritorijų planavimo įstatymo projektas.
– Dėl artėjančio pirmininkavimo ES padidinote viceministrų skaičių, bet sunkiai sekėsi rasti, ką pasodinti į šias kėdes. Vyriausybės formavimas irgi užtruko kaip niekada ilgai. Vadinasi, jūsų koalicija turi daug mandatų Seime, bet tik ne profesionalų, galinčių užimti politines atsakingas pareigas?
– Nė viena partija Seimo rinkimuose negavo absoliučios daugumos, todėl teko sudaryti valdančiąją koaliciją. Derybose buvo susitarta, kurių partijų atstovai vadovaus ministerijoms, aptartos viceministrų kvotos. Partijos turi teisę į viceministrus siūlyti savo kandidatus.
Socialdemokrato A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė įgaliojimus dirbti gavo 2012 m. gruodžio 13 d. Ją suformavo keturios politinės jėgos – socialdemokratai, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Daugelio viceministrų kandidatūros buvo aptariamos ir koalicijos politinėje taryboje. Ministrai tiesiogiai atsakingi už savo sritį, todėl buvo atsižvelgiama į jų pageidavimus ir reikalavimus formuojant komandas, gal todėl formavimas užtruko, tačiau kompetentingų žmonių turime pakankamai.
– Vis dėlto ypač sunkiai ministrų ir viceministrų ieškojo valdžios jau ragavusi Darbo partija, kurią užgulusi ir juodosios buhalterijos bylos našta. Ar sutinkate, kad „darbiečiai“ – silpnoji koalicijos grandis?
– Darbo partijos byla yra teisėsaugos institucijų reikalas, leiskime joms dirbti, ir tai niekuo nesusiję su žmonių, dirbančių koalicijoje, kompetencija. O „darbiečiai“ tikrai nėra silpnoji grandis.
– Susidaro įspūdis, kad jums sunkiai pavyksta suvaldyti partnerius, ypač Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Jos deleguotas kultūros viceministras svarbiausia savo užduotimi paskelbė dvikalbius užrašus tautinių mažumų gyvenamose vietose ir nelietuviškų asmenvardžių rašymą dokumentuose. Partija pasiūlė uždrausti abortus ir mokyklose įteisinti privalomą tikybos mokymą.
– Kiekvienas koalicijos partneris turi teisę turėti savo nuomonę, jei nuomonės išsiskiria, privalo vykti dialogas.
Mūsų koalicijoje kaip tik taip ir sprendžiami klausimai – nuomonių išsiskyrimas dar nereiškia, kad koalicija griūva. Vadovaujamės Vyriausybės programa, o sprendimus priimame diskutuodami su visais koalicijos partneriais.
– Kaip vertinate dviejų koalicijos partijų – Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ – sprendimą susijungti?
– Tai yra šių dviejų partijų reikalas. Jokios grėsmės čia neįžvelgiu.
– Vėl užvirė košė su pensijų reforma. Ar reforma bus įgyvendinama ir kada būsimiems pensininkams nereikės nuolat sukti galvos dėl pajamų senatvėje?
– Nuo metų pradžios įsigaliojo Pensijų kaupimo įstatymo pataisos. Dabar žmonės, kurie iki šiol pensijai kaupė pensijų fonduose, nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio turi apsispręsti, kaip kaupti toliau.
Savaitę Socialinių reikalų ir darbo bei Finansų ministerijos skaičiavo, kiek papildomai lėšų iš biudžeto reikės reformai, nes visi sprendimai turi būti pagrįsti ekonomikos galimybėmis, būtent dėl to ir kilo sujudimas. Bet reforma nėra stabdoma.
Dabar žmonių, kurie yra pasirašę sutartis su privačiais pensijų fondais, iš viso yra 1,07 mln. Jei iš jų bent 50 proc. pasirinktų tęsti kaupimą privačiuose pensijų fonduose, prisidedant savo lėšomis ir gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto, tai 2014 m. iš valstybės biudžeto tam reikėtų 109 mln. litų.
– O kaip dėl vangios daugiabučių renovacijos? Ji laikoma bene didžiausia ankstesnės Vyriausybės nesėkme. Kokių receptų paspartinti renovaciją turite jūs?
– Tai, kad ketverius metus renovacijos programa nepajudėjo iš vietos, manau, kaltas yra pasirinktas netinkamas žmonėms modelis.
Mes pasiūlėme naują modelį. Būsto savininkams nereikia patiems prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų. Atlikus renovaciją, būtų sutaupyta šilumos energija, o už investicijas sumokama bendra komunalinių mokesčių surinkimo tvarka sutaupytomis už energiją lėšomis.
– Pernai referendume gyventojai tarė aiškų „ne“ naujai atominei elektrinei, tačiau Visagino jėgainės projektas dar nepalaidotas. Ką Vyriausybė su juo darys?
– Po referendumo Seimas patvirtino rezoliuciją, kuria iki 2013 metų gegužės 15 dienos pasiūlė Vyriausybei įvertinti rezultatus.
Darbo grupė tikslina Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, nagrinėdama galimas strategines alternatyvas, tuo pačiu įvairiais aspektais vertina VAE projektą. Siekiame ekonomiškai optimalios ir vartotojams palankios apsirūpinimo elektros energija ir kitais ištekliais strategijos.
Vyriausybė laikosi pozicijos, kad VAE projekto tęstinumas įmanomas, jei projektas yra ekonomiškai naudingas vartotojams ir toliau vystomas su regioniniais partneriais.
