„Tikiuosi, kad ši Vyriausybė eurą įves Lietuvoje“, – penktadienį po susitikimo su eurokomisaru Algirdu Šemeta sakė A.Butkevičius.
Tikiuosi, kad ši Vyriausybė eurą įves Lietuvoje, – sakė A.Butkevičius.
Jis pareiškė, kad eurą Lietuvai reikia įsivesti „kuo greičiau“. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad šiam procesui didelės įtakos daro infliacija: „Pagrindinis uždavinys yra, kaip suvaldyti infliaciją, ypač dabar, kai numatyta padidinti elektros kainas.“
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva eurą turėtų įsivesti 2015 metais arba 2016 metais. Anot jos, bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą įsivesti anksčiau trukdys per didelė infliacija.
A.Butkevičius šią savaitę yra pareiškęs, kad Lietuva eurą gali įsivesti 2015 metais, tačiau neatmetė galimybės, kad prie euro zonos šalis prisijungs drauge su Latvija 2014 metais.
Šiuo metu eurą turi 17 iš 27 ES šalių. Tam, kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos. Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje.
Skolų krizė euro zonoje sumažino visuomenės paramą valiutos keitimui, tačiau valdžia teigia, kad Lietuvai būtų naudinga būti euro zonoje, nes eurą turi svarbiausi Lietuvos prekybos partneriai, be to, euras sustiprintų investuotojų pasitikėjimą ir leistų pigiau skolintis rinkose.
A.Šemeta: „Sustabdytą finansavimą IAE galima vertinti kaip spaudimą įgyvendinti projektą“
Už mokesčius atsakingas Lietuvos deleguotas eurokomisaras Algirdas Šemeta po susitikimo su A.Butkevičiumi teigė, kad laikinai sustabdytą finansavimą didžiausiam Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo projektui galima vertinti kaip papildomą spaudimą įgyvendinti projektą.
„Tas sustabdymas yra laikinas – kol bus susitarta. O jeigu vis dėlto nepavyktų susitarti, tai procedūros numato, kad lėšos – jei pavyzdžiui, būtų nutrauktas kontraktas – galėtų būti panaudotos kitiems projektams Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programos rėmuose finansuoti. Šiuo atveju šį sustabdymą galima interpretuoti kaip papildomą spaudimą susitarti ir įgyvendinti projektą“, – žurnalistams sakė A.Šemeta.
Donorų konferencija ketvirtadienį nusprendė sustabdyti finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektui B1, kurį įgyvendina Rusijos kapitalo Vokietijos įmonė „Nukem“ kartu su kita tos šalies įmone GNS.
Anot eurokomisaro, lėšų laikinas sustabdymas reiškia, kad nebus finansuojami „nauji veiksmai“.
„Tai, kas jau yra padaryta – finansavimas bus tęsiamas, bet naujiems žingsniams finansuoti lėšos nebus skiriamos, kol nebus susitarta dėl projekto įgyvendinimo. Kaip suprantu – svarbiausias dalykas šiuo metu yra konteinerių saugumo klausimas“, – sakė A.Šemeta.
Eurokomisaras aiškino, kad sprendimą laikinai stabdyti finansavimą donorai priėmė, užsitęsus projektui.
„Per ilgai deramasi dėl šio projekto detalių, ir donorai mano, kad finansavimo sustabdymas galėtų pasitarnauti kaip stimulas pagaliau užbaigti šias derybas. Nes laikas eina, o projektas nėra įgyvendinamas“, – sakė A.Šemeta.
Panaudoto branduolinio kuro saugyklos projektas B1 yra didžiausias Ignalinos AE uždarymo procese, jo vertė siekia 193 mln. eurų. Dėl jo ne kartą kilo ginčų tarp „Nukem“ ir Lietuvos Vyriausybės, kuri nepatenkina „Nukem“ subrangovo – Vokietijos bendrovės GNS – pasiūlytais kuro saugojimo konteineriais.
