Kalbėdamas Seime premjeras ragino „nežaisti su ugnimi“. Esą Lietuvos ekonomikoje iš tiesų yra gerų tendencijų, atsigauna eksportas. Tačiau premjeras ragino „matyti plačiau ir giliau“. Su finansiniais sunkumais ir milžiniškomis skolomis susidūrusi euro zonos narė Airija savaitgalį pasiprašė beveik šimto milijardų eurų paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos. „Tarptautinėse rinkose ir euro zonoje lieka nerami situacija ir būtų klaidinga leisti sau atsipalaiduoti“, – pabrėžė A.Kubilius.
Premjeras priminė prieš krizę augusį išlaidavimą, kai smarkiai augo valstybės išlaidos. Pavyzdžiui, 2007 ir 2008 metais vien pensijos augo 50 proc.
Tikrai norėtųsi būti dosnesniems, tačiau tenka atsiprašyti ir likti negailestingam, – kalbėjo ministras pirmininkas.„Tikrai norėtųsi būti dosnesniems, visi gerai supranta, ypač tie, kurie esame Vyriausybėje, žmonių, vargus, rūpesčius ir nepasitenkinimą. Tačiau tenka atsiprašyti ir likti negailestingam. Dėl to, kad iš tiesų negalime sau leisti atsipalaiduoti ir noro visiems įtikti. Nėra pinigų dosnumui ir gerumui, tą realybę turime suprasti. Turime pasimokyti iš ankstesnių klaidų, dėl kurių turbūt visi turime didesnę ar mažesnę nuodėmės dalį: ir buvusi Vyriausybė, ir tie, kurie tuo metu siūlėme ir balsavome už išlaidų didinimą“, – atgailavo ministras pirmininkas.
Premjeras lygino Lietuvos padėtį su Estija, kuri netrukus turėtų įsivesti eurą. Anot jo, per krizę abiejų šalių ministrų kabinetai elgėsi panašiai – taupė. Tačiau skirtumas tarp valstybių padėties atsirado dėl jų Vyriausybių elgesio prieš krizę. A.Kubilius kalbėjo, kad pasaulio finansų krizės kartojasi, bet joms galima geriau pasirengti: „Išlaidauti net ir pasibaigus krizei neturime jokios teisės.“
Antradienį parlamentarai pirmą kartą svarstė kitų metų biudžeto projektą. Po šio svarstymo jis grįžo į Vyriausybę ir bus dar tobulinamas atsižvelgiant į Seime atsiradusias pastabas. Antrasis biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas gruodžio 7-ąją, o priėmimas planuojamas gruodžio 9 dieną.
(Papildyta 13.47 val.) Išlaidos valdininkų atlygiui nekis
Biudžeto projektą svarstant parlamente Seimo nariai ir įvairios organizacijos pateikė pasiūlymų, kaip didinti biudžeto išlaidas daugiau nei milijardu litų. Tiesa, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė nuostatai išlaidas didinti tik 30 mln. Lt.
A.Kubilius žurnalistams sakė, kad Vyriausybė atidžiai svarstys naujus pasiūlymus, susijusius su biudžetu, bet pridūrė, jog „turime suvokti, kad įtampos tarp rinkose labai nemažos, todėl turime elgtis labai atsargiai“.
Taip pat premjeras tvirtino, kad kitąmet valstybės institucijų darbo užmokesčio fondai nesikeis – liks tokie patys, kaip ir šiemet. Pasak A.Kubiliaus, lėšų atlyginimams gali neužtekti tik tose įstaigose, kurios pernelyg optimistiškai žvelgė į ateitį ir laiku neoptimizavo savo išlaidų. Dėl to, anot premjero, kalti jų vadovai. „Institucijos, kurios jau anksčiau suvokė, kad reikia gyventi taupiai, persitvarkė ir gyvena su tokiais užmokesčio fondais, kurie jau antri metai sumažinti“, – kalbėjo jis.
Premjero teigimu, Ministro pirmininko tarnybos atlyginimų fondas 2011 metais taip pat nekis. Kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad tarnybos darbo užmokesčiui kitąmet bus skirta 11,17 mln. litų. A.Kubilius tikino, jog nenumatyta ir kad tarnybos darbuotojai dėl lėšų stygiaus būtų priversti eiti nemokamų atostogų.
Opozicija kritikavo projektą
Opozicija Seimo posėdyje žėrė kritiką kitų metų biudžeto projektui ir abejojo, ar pavyks pasiekti Vyriausybės deklaruojamą tikslą – surinkti milijardą litų iš vadinamojo šešėlio. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis ragino iš esmės tobulinti iždo projektą: „Manau, kad tai tikrai nėra biudžetas, realiai taupantis kitų metų išlaidas.“ Jis vardijo, kad sutaupyti būtų galima mažinant asignavimus Valdovų rūmams, ministerijų turto įsigijimui, jų skiriamoms lėšoms teisinėms paslaugoms pirkti, taip pat premjero rezidencijos statyboms.
Mafiijinius kontrabandininkus guldysime veidu į purvą, o jų stogus teisėsauga nukrapštys, – tvirtino V.Matuzas.Opozicijos lyderis Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius ragino daugiau dėmesio skirti ne pinigų skaičiavimui, o žmonės, kurie ir sukuria biudžeto pajamas. Esą reikia skatinti ekonomiką, ypač vidaus vartojimą.
„Darbiečių“ atstovas Vytautas Gapšys išreiškė nuostabą, kad šiemet svarstant biudžetą daugiau diskutuojama ne apie išlaidas, o apie pajamas, kurių prognozės esą neparemtos konkrečiais ekonomikos rodikliais.
Tuo tarpu valdančiųjų konservatorių-krikdemų atstovas Vitas Matuzas gynė biudžeto projektą ir opozicijos kritiką vadino niekine. Anot parlamentaro, ir pernai opozicija neigiamai vertino Vyriausybės planus, tačiau esą prabėgus metams matyti, kad jie pasiteisino: „Net didžiausias pesimistas negali nuneigti, kad finansinė krizė ir ekonomikos nuosmukis traukiasi.“
V.Matuzas žadėjo, kad valdžia ryžtingai kovos su šešėliniu verslu. „Mafiijinius kortrnabandinikus guldysime veidu į purvą, o jų stogus teisėsauga nukrapštys“, – tvirtino politikas. Jis taip pat ragino atkreipti dėmesį į situaciją turguose, kur nemokami mokesčiai už ten parduodamą iš užsienio atvežtą maisto produkciją.
(Papildyta 14.48 val.) I.Šimonytės nuomonė dėl nemokamų atostogų – neigiama
I.Šimonytė apie Valdovų rūmus: „Išleidus toms statyboms 200 mln. Lt, žinoma, galima dabar padėti sprogmenis ir tą statybą išsprogdinti, bet nežinau, ar tai yra protingiausias jau išleistų mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas.“Finansų ministrė I.Šimonytė opozicijos priekaištus dėl esą išpūsto išlaidavimo pavadino tiesiog kalbomis. Ji priminė, kad Valdovų rūmus pradėjo statyti ne dabartinė valdžia: „Išleidus toms statyboms 200 mln. Lt, žinoma, galima dabar padėti sprogmenis ir tą statybą išsprogdinti, bet nežinau, ar tai yra protingiausias jau išleistų mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas.“
Ministrė gana realiu laiko Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą numatyti, kad iš valstybės kontroliuojamų įmonių kitąmet bus gauta 300 mln. Lt pajamų, o ne 30 mln. Lt, kaip pirminiame iždo projekte buvo numačiusi Vyriausybė. „Manau, kad tikrai ministrai parodys savo srityje tuos sprendimus, kai bus tikslinamas biudžetas Vyriausybėje, nes už šitų įmonių rezultatus dabar yra atsakingos šakinės ministerijos“, – kalbėjo ji.
I.Šimonytė taip pat pareiškė, kad jos nuomonė dėl nemokamų atostogų valstybės įstaigose yra neigiama. „Aš manau, kad tuomet, kai institucijai neužtenka lėšų išlaikyti visiems žmonėms, kurie toje institucijoje dirba, institucijos vadovas turi priimti institucijos struktūros optimizavimo sprendimus“, – dėstė ministrė. Paklausta, kiek dar yra tokių įstaigų, kuriose žmonės leidžiami nemokamų atostogų, I.Šimonytė sakė, kad, jos žiniomis, „gana daug“. Vis dėlto ji pridūrė, kad nemažai įstaigų jau optimizavusios savo struktūrą.
