Klausinėjamas, ar dabartinis grupės vadovas Darius Maikštėnas gali toliau eiti pareigas, G. Paluckas „LNK Žinioms“ antradienį sakė: „Jeigu aš pasakysiu savo tiesmuką požiūrį, tada man nebereikės nei valdybos, nei akcininkų susirinkimo. Tačiau šiandien mes turime akcinių bendrovių įstatymą, šiandien turime valdybą ir ji turi atlikti savo darbą. Jeigu valdyba negebės atlikti savo darbo, tai galbūt bus kita valdyba“.
„Ignitis grupės“ vadovybė pastaruoju metu premjero kritikos sulaukia dėl atidėtų terminų išvystyti 700 megavatų (MW) galios vėjo parką Baltijos jūroje.
„Tokia situacija, mano galva, yra nepriimtina – pinigai išleisti, projektas neįgyvendintas, o už tai niekas nėra atsakingas“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
„Nesuvaldžius, neįvertinus rizikų, šis projektas pastumiamas penkeriems metams į priekį su apskritai rizika jo neįgyvendinti, aš manau, kad kažkas dėl to atsakomybę prisiimti privalo“, – sakė G. Paluckas.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas antradienį Žinių radijui sakė, kad „Ignitis grupė“ turės atlyginti žalą dėl nepavykstančių investicijų. Anot jo, už tai atsakingas grupės vadovas, o dėl viešojo intereso gynimo šiuo atveju galėtų pasisakyti ir prokurorai.
Kaip anksčiau skelbė BNS, „Ignitis grupė“ neseniai pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti finansavimo sunkumų vystant pirmąjį jūrinį vėjo parką. Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti.
Grupės vadovas Darius Maikštėnas interviu BNS sakė, kad vėjo parko projektas gali gali vėluoti iki penkerių metų ir būti įgyvendintas tik apie 2035-uosius.
Visgi „Ignitis grupei“ priklausanti žaliosios energetikos įmonė „Ignitis renewables“ antradienį pranešė, jog projektas vyksta pagal planą.
Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei.
Lietuva Baltijos jūroje iki 2030 metų planavo pastatyti du jūrinio vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.
