„Politikas yra patyręs. Turi didžiulę patirtį dirbdamas užsienio reikalų ministru, man yra tekę su juo dirbti Seime anksčiau vienoje frakcijoje. Žiūrėsime. Bus pateikta ši kandidatūra teisėsaugos tarnyboms, kad būtų atliktas tyrimas, o po to kalbėsimės su prezidente“, – sakė A.Butkevičius.
Suprasti akimirksniu
- P.Gyliui yra 68 metai
- 1990–2000 m. jis buvo LDDP narys.
- 2012-aisiais į Seimą išrinktas su „Drąsos keliu“
- 2015 m. perėjo į „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją
Klausiamas, ar politikas, kuris Garliavoje vaikė policininkus ir su Neringa Venckiene šmeižė teisėsaugą, gali vadovauti Vidaus reikalų ministerijai, premjeras tikino apie tokius P.Gylio gyvenimo faktus nieko nežinantis.
„Kol kas neskubėkime, gerai? Aš dar kalbėsiuosi su juo, o kol nepasikalbėjau, viso vertinimo nepadariau, kol neturiu informacijos... Kai turėsiu tą informaciją, apie kurią jūs kalbate, tai aš tada padarysiu išvadas“, – sakė A.Butkevičius.
Premjeras su P.Gyliu penktadienį trumpai pasikalbėjo Seimo posėdžių salėje. Po to jis sakė dar kartą su juo norėsiantis pasimatyti po teisėsaugos išvadų. Kitą savaitę numatytas A.Butkevičiaus susitikimas su prezidente, kur ketinama aptarti P.Gylio kandidatūrą.
P.Gylys jau sako „mano ministerija“
Pats P.Gylys penktadienį kalbėdamas su žurnalistais jau vartojo žodžius „mano ministerija“ ir neslėpė besiviliantis, kad bus paskirtas ministru, nors dar antradienį esą abejojo, ar išvis sutikti kandidatuoti į šias pareigas.
P.Gylys mano, kad jam būti skiriamam ministru praeitis nesutrukdys. P. Gylys buvo kaltinamas 2012 m. gegužės 19 dieną surengęs nesankcionuotą mitingą, kurio dalyviai protestavo prieš Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters perdavimą motinai. Tačiau teismas pripažino, kad P.Gylys mitingo neorganizavo, o tik buvo jo dalyvis.
„Mano supratimu, tai buvo sufabrikuota byla ir aš savo asmeninio patyrimo pagrindu sprendžiu, kad teisėsauga visgi įtraukiama prieš jos valią į politikos darymą“, – kalbėjo P.Gylys, nors jo buvo klausiama, kaip jis išvengs kišimosi į bylas, kuriose „Tvarka ir teisingumas“ ir jos lyderis Rolandas Paksas įtariami prekyba poveikiu.
„Ne, ne. Tai prokurorų darbas. Jie tą daro. Tikrai ne koks nors regionų departamentas“, – klausiamas, ar tapęs ministru reikalaus „tvarkiečiams“ iškeltas bylas nutraukti pridūrė P.Gylys.
Jis tikino, kad stengsis pareigūnų nedaryti politikos įkaitais.
Nors kol kas P.Gylys nevardija, kokius darbus ministerijoje atliktų pirmus ir prašo laiko susipažinti su situacija, tačiau jis pripažįsta, kad smarkiai skiriasi jo ir dabartinio ministro požiūris į pabėgėlių priėmimą, nors atsisakyti priimti numatytą jo skaičių jau nebeįmanoma.
„Skaičius yra mūsų įsipareigojimas. Mes esame valstybė. Jei būčiau ministras tada, tai gal būčiau siūlęs kitus sprendimus, bet dabar tas įsipareigojimas yra“, – sakė P.Gylys.
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus pripažįsta, kad yra griežtai kritikavęs prezidentę D.Grybauskaitę, tačiau tikisi, kad tai netaps priežastimi jo neskirti ministru.
„Aš niekada nevengiau žmogiškų kontaktų, nors mano kai kurios publikacijos gal buvo kritiškos, bet tai visada buvo kritika, bet niekada nebuvo niekinimas. Niekada neniekinau, nežeminau žmogaus“, – sakė P.Gylys.
P.Gylio kandidatūrą penktadienį premjerui pateikė valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas. P.Gylys siūlomas vietoje Sauliaus Skvernelio, kurį jį delegavusi „Tvarkos ir teisingumo“ partija atšaukia iš ministro posto, nes šis oficialiai pasiskelbė Seimo rinkimuose kandidatuosiantis su kita politine jėga – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Į Seimą P.Gylys buvo išrinktas „Drąsos kelio“ sąraše. Jis šiuo metu priklauso „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, tačiau nėra šios partijos narys.
68-erių profesorius P.Gylys Vilniaus universitete (VU) įgijo ekonomisto išsilavinimą, dėstė VU, Mykolo Romerio universitetuose. Jis yra buvęs tuometinės Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) narys, 1992–1996 ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, buvo išrinktas Seimo nariu dvi kadencijas 1992–2000 metais, taip pat 2012-aisiais.
