Prezidentė taip pat ragina parlamentarus „neieškoti dirbtinių ir valstybės sanklodai pavojingų palengvinimų, o rimtai dirbti, kad žmonės ateitų prie balsadėžių“.
„Pirmasis Konstitucijos skirsnis įtvirtina pamatinius, svarbiausias tautai ir valstybei dalykus – tokius kaip kalba, vėliava, teritorijos vientisumas, sostinė ar suverenitetas. Ir tam galioja ypatinga Konstitucinė apsauga. Seimo siūlomas precedentas sumažinti ypatingą Konstitucinę apsaugą pamatinėms valstybei ir tautai vertybėms yra neatsakingas ir labai pavojingas“, – D.Grybauskaitės poziciją ketvirtadienį žiniasklaidai išplatino prezidentės spaudos tarnyba.
Premjeras siūlymą vertina atsargiai
Ketvirtadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė valdančiųjų siūlymą dėl referendumo kartelės mažinimo vertinantis atsargiai.
„Aš rezervuotai žiūriu į kartelės nuleidimą, nes jei vėl įsivelsime į procesus su Konstituciniu Teismu ir abejonėmis, tai neprisidės prie sutelkto darbo, kurį galėtume pradėti daryti, agituoti, kad žmonės ateitų į referendumą ir pasisakytų“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjeras.
„Tie sprendimai turi griežtai atitikti Konstituciją, ir reikėtų labai gerai pagalvoti, ar mes vis dar bandome ieškoti visokių variantų, kad tikrai tas referendumas būtų sėkmingas, ar susitelkiam į galiojančią teisinę bazę ir, jei tikrai to norime, darome visus žingsnius, kad referendumas pagal dabartines sąlygas įvyktų“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, socialdarbiečiai Gediminas Kirkilas bei Juozas Bernatonis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė siūlo žeminti referendumo kartelę visam Konstitucijos pirmajam skirsniui.
Referendumo įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad sprendimas dėl aukštesnę apsaugą turinčio Konstitucijos pirmo bei keturiolikto skirsnių pataisų priimamas, jeigu referendume tam pritaria ne mažiau kaip du penktadaliai rinkimų teisę turinčių piliečių.
Šiuo metu Konstitucijos pirmojo ir keturioliktojo skirsnio straipsnius referendumu pakeisti gali daugiau kaip pusė visų balso teisę turinčių piliečių.
Rinkimų teisę Lietuvoje turi maždaug 2,5 mln. piliečių: pusė būtų 1,25 mln. rinkėjų, du penktadaliai – milijonas rinkėjų.
Tokį pasiūlymą valdantieji pateikė, kai Seimas pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymui, kuris būtų mažesnę kartelę nustatęs išimtinai vienam, pilietybę apibrėžiančiam Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsniui.
„Valstiečių“ vadovas R.Karbauskis tvirtina, kad milijono balsų riba yra pakankamas saugiklis esminius valstybės principus nustatančiam Konstitucijos pirmajam skirsniui.
„Nesuprantu grėsmės. Manau, kad mūsų sprendimas mažina grėsmę, kad Konstitucinis Teismas pasakys, kad tas sprendimas neteisingas arba neteisėtas. Manome, kad šitam mūsų sprendimui bus pritarta“, – ketvirtadienį BNS sakė R.Karbauskis.
„Dabartinė norma lieka daug didesnė negu ta norma, kuri galiojo visiems kitiems referendumams. Manome, kad milijonas balsų yra pakankamas saugiklis“, – teigė R. Karbauskis.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad valdančiųjų siūlymas yra „kategoriškai pavojingas sprendimas valstybei“.
„Tame pirmajame skirsnyje yra surašyti dalykai kaip valstybės santvarka ar nesijungimas į posovietines sąjungas. Sumažinus kartelę Lietuva atsidurtų labai pavojingoje teritorijoje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G.Landsbergis.
Pagal registruotą projektą, pakeitimus dėl nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika“ ir dėl nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas galėtų priimti trys ketvirtadaliai balso teisę turinčių piliečių, kaip kaip ir šiuo metu.
Seimas antradienį pritarė prezidentės D.Grybauskaitės veto dėl anksčiau parlamento nustatytos mažesnės kartelės dvigubos pilietybės įteisinimo referendumui. Pataisos būtų leidusios pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnį pakeisti mažesniam skaičiui žmonių – daugiau kaip pusei referendumo dalyvių.
Šalies vadovė pataisas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.
Konstitucijoje dabar įtvirtinta, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės siekia Pasaulio lietuvių bendruomenė, tačiau baiminasi, kad esamomis sąlygomis referendumas neįvyktų – balsuoti neateitų pakankamas skaičius žmonių.
