„Lenkijos sprendimas – labai svarbus signalas ir galbūt vers persvarstyti šio projekto perspektyvas. Lygiai tą patį aš kalbėjau, Europos Komisijoje susitikęs su Jeanu-Clode'u Junckeriu ir su Europos vadovų tarybos pirmininku Donaldu Tusku, kad tai ne tik nesaugus projektas, bet pažeidžiantis ir konkurenciją, galiausiai pažeidžia mūsų nacionalinio saugumo interesus, kaip valstybės, kaip išlikimo“, – pirmadienį žurnalistams sakė S.Skvernelis.
Pasak jo, Varšuva pasiuntė žinią Minskui, kad Europos Sąjungoje rinkos Astravo AE elektrai gali nebūti.
„Tai yra labai svarbus signalas anai pusei, kad rinka tikrai, bent jau Europos Sąjungos, gali būti realiai uždaryta“, – tikino ministras pirmininkas.
Anot jo, šuo metu Baltijos šalys ieško būdų, kaip techniškai užtikrinti, jog Baltarusijos elektra nepatektų į rinką, ir tai gali būti padaryta greičiau, nei Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo ir sinchronizuosis su Vakarų Europa.
„Ko gero, nereikės net laukti sinchronizacijos, mes rasime techninį sprendimą, kad šita elektros energija nepatektų“, – sakė premjeras.
Pasak jo, Lietuvos pozicijai pritaria Estija, palankiau žiūri Vokietija ir Švedija, o Latvijoje vis dar vyksta diskusijos dėl galimo elektros boikoto.
„Diplomatiniame fronte, man atrodo, pavyko pasiekti labai aiškias pozicijas Estijoje, Latvijos pusėje galbūt abejonės yra, bet jos susijusios su pragmatine veikla. Aš manau, kad pavyko paaiškinti ir įrodyti, kokia tai yra problema, ta retorika kalbant su Vokietijos kanclere pasikeitusi, ir Švedijoje“, – teigė S.Skvernelis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, vasarį susitikusi su S.Skverneliu, pažadėjo paramą Lietuvai, siekiant Astravo AE saugumo, bet apie galimą elektros importo blokavimą Europos Sąjungos mastu nekalbėjo. Kovo pradžioje Astravo AE klausimą S.Skvernelis aptarė su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu.
Ekspertai teigia, kad vienos Lietuvos sprendimas blokuoti Astravo AE elektrą įtakos neturės, nes ji gali patekti į Lietuvos rinką per kaimynines valstybes, todėl Vilnius siekia įtikinti ir Latviją bei Estiją blokuoti jos importą. Pastaroji pritaria Lietuvos pozicijai, tačiau Latvija laikosi nuosaikesnės politikos. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas vasarį tikino įžvelgiantis teigiamų poslinkių Latvijoje ir tikisi, kad ji palaikys Lietuvą.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka neseniai pareiškė, jog Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesutrukdys šį projektą sėkmingai įgyvendinti. Anot jo, atsiradus pigiai elektros energijai iš Baltarusijos, su Lietuva bus galima susikalbėti ir jai parduoti elektrą.
Lietuvos teigimu, Baltarusija stato branduolinę jėgainę pažeisdama Espo ir Orhuso konvencijų nuostatas. Be to, Baltarusija nepateikė jokių tyrimais pagrįstų paaiškinimų, kodėl AE statyti pasirinkta Astravo aikštelė, esanti tik už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Susirūpinimą kelia ir tai, kad neatlikta jokio vertinimo apie avarijos atveju galimą radiologinį poveikį tarpvalstybiniams vandenims, Lietuvos šalies gyventojams ir aplinkai.
Aštuonių parlamentinių politinių partijų lyderiai vasarį pasirašė susitarimą glaudžiau koordinuoti elektros blokavimą iš Baltarusijos AE. Susitarime žadama vieningai paremti įstatymą, kuris jėgainę pripažintų nesaugia ir uždraustų Lietuvos energijos rinkoje prekiauti joje pagaminta elektra.
