„Jeigu toks kreipimasis yra, komercinė žiniasklaida mato teisinio reguliavimo spragas. Reikia teisininkams įsigilinti, tokios diskusijos seniai buvo, ypač dėl konkurencijos, kad tas pats portalo atsiradimas iškreipė rinką“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė premjeras.
Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovai pirmadienį apskundė EK Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo tvarką teigdami, kad dabartinis finansavimo modelis iškreipia sąžiningą konkurenciją.
Į Europos Komisiją kreipėsi naujienų portalus delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija ir bendrovė „All Media Lithuania“, valdanti televiziją TV3.
„Aš manau, kad tai vienas iš mechanizmų, kuriuo pasinaudojusi komercinė žiniasklaida gaus sprendimus ir atsakymus, (tai) paskatins ir valstybės institucijas veikti. Tad palauksime vertinimo, tokios prielaidos, kas ten išdėstyta, jos gali būt keliamos“, – kreipimąsi komentavo S.Skvernelis.
Skundo EK autoriai teigia, kad LRT skiriamas finansavimas pažeidžia Europos Sąjungos teisę, nes nėra suderintas su Europos Komisija kaip valstybės pagalba.
„Dabartinis Seimo skiriamas finansavimas Lietuvos radijui ir televizijai neatitinka griežtų EK nustatytų reikalavimų valstybės pagalbai, todėl buvo išsiųstas skundas, kuriuo siekiama aiškumo, bendrų visiems priimtinų taisyklių ir sąžiningos konkurencijos ir taip siauroj ir seklioj Lietuvos rinkoje“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė laikosi pozicijos, kad komercinės žiniasklaidos atstovų skundo EK tikslas yra sumažinti LRT finansavimą bei riboti portalą, nors šis konkurencijos dėl pajamų komercinei žiniasklaidai nesudaro.
„Komercinės žiniasklaidos atstovų skundo tikslas – riboti portalą ir sumažinti LRT finansavimą. Kitaip nei komercinei žiniasklaidai, kurios vienas pagrindinių veiklos tikslų yra reitingai, LRT pirmiausia siekia atspindėti nuomonių įvairovę, teikti kokybišką, patikimą informaciją visoms visuomenės grupėms“, – sakoma M.Garbačiauskaitės-Budrienės komentare BNS.
LRT biudžetas 2020 metais sudaro daugiau kaip sudaro 46 mln. eurų. Dabar LRT finansavimas apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo.
Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas A.Marcinkus pažymėjo, kad iki šiol LRT įstatyme nėra nei pareigos, nei pavedimo vystyti internetinį portalą, tačiau LRT vienašališkai nusprendė investuoti jai skirtas valstybės lėšas šiame segmente siūlydama turinį, kuris niekuo nesiskiria nuo siūlomo komercinių rinkos dalyvių.
„Tokiu būdu valstybinis finansavimas iškreipia ir taip konkurencingą rinką bei palaipsniui išstumia iš jos komercinius rinkos dalyvius“, – pranešime spaudai teigė A.Marcinkus.
Šiemet Seimas priėmė naujos redakcijos LRT įstatymą, tačiau jis pradės galioti tik nuo kitų metų. Jame jau įteisintas internetinis portalas.
Skundo autoriai teigia, kad panašių bylų Europos Sąjungoje jau buvo ne viena. Pasak jų, iš Nyderlandų visuomeninio transliuotojo dėl analogiškai skirtos neteisėtos valstybės paramos buvo išieškotas beveik 77 mln. eurų finansavimas, o Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos ir daugelio kitų šalių nacionalinių transliuotojų finansavimo modeliai buvo pakeisti to pareikalavus Europos Komisijai.
