„Yra vandalizmo aktas, sudaužyta atminimo lenta, aš manau, kad turi būti atstatytas tas faktas, kuris buvo prieš vandalizmo aktą, o ar toliau turi kabėt, ar nuimt, istorikai turi teikti savo siūlymus ir rekomendacijas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Dėl veiksmų Holokausto metu kontroversiškai vertinamo J.Noreikos atminimo lenta nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato numušta pirmadienį. Tai padarė advokatu save vadinantis Stanislovas Tomas, kuris vandalizmo aktą transliavo tiesiogiai socialiniuose tinkluose.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirmadienį lentos sudaužymą pavadino chuliganišku elgesiu, bet atkurti prieštaringų diskusijų sulaukusio atminimo ženklo nežada. Meras teigė, jog diskusija dėl Generolo Vėtros veiklos vertinimo „yra sudėtinga ir daugiaprasmiška“, o savivaldybė nebuvo šios lentos įrengimo iniciatorė.
Antradienį meras feisbuke paskelbė jau kitokią informaciją. „Dar apie planuojamus veiksmus po vakarykščio vandalizmo akto. Radome dokumentus, kad savivaldybė 1998 metais finansavo šios lentos pastatymą 7 741 litu. Šiaip jau nemaža suma kaip tam laikui.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, šiandien priėmiau sprendimą, kad savivaldybė atkurs J.Noreikos lentą – sugrįšime į tą pačią padėtį, kuri buvo iki vakar ryto, iki kol kuvaldinis teroristas sugalvojo tarsi pagal užsakymą pakiršinti mūsų visuomenę. Lenta bus atkurta – nauja arba senoji, surinkta iš sudužusių dalių“, – parašė meras.
Jis taip pat pasvarstė, ko siekė S.Tomas savo veiksmais, pavadindamas jį emociniu teroristu ir ragindamas nesusipriešinti.
„Visų dar kartą prašau nežongliruoti šia tema, kol emocijos karštos – padarykime kelių mėnesių pertrauką galvų atvėsinimui, o po to grįžkime prie civilizuotos diskusijos apie J.Noreiką, jo sudėtingą gyvenimo kelią, bei jo įamžinimo poreikį bei būdą. Elkimės kaip laisvi ir garbingi savo šalies ir miesto šeimininkai, nežaiskime pagal Kremliaus ir vietinio vandalo mums primestą scenarijų“, – teigė R.Šimašius.
Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienerius metus. Kritikai teigia, jog šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, kad J.Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Gynėjai pabrėžia J.Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.
J.Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.