Taip jis kalbėjo paklaustas, ar koalicijos sutartis gali būti pasirašyta be kurios nors iš besiderančių partijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos.
„Ji (sutartis), aišku, turėtų prasmę, jeigu pasirašytų visos politinės partijos, dalyvaujančios derybose“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
„Visi kiti variantai reikštų naują posūkį, naują etapą, galbūt turėtumėme iššūkį arba aš turėčiau iššūkį kalbėti apie mažumos Vyriausybės formavimą“, – pridūrė jis.
Keturių partijų koalicija sudarytų 76 atstovų daugumą Seime. Tačiau, jeigu kuri nors iš partijų pasitrauktų iš derybų, likusios trys nesugebėtų sudaryti daugumos Seime.
„Socialdarbiečiai“ trečiadienį žada spręsti, ar tęsti derybas, politikams praėjusią savaitę padėjus tašką konsultacijose dėl būsimų darbų. Lenkų rinkimų akcija taip pat žada apsvarstyti galimybes derėtis toliau, tačiau posėdžio datos nėra numačiusi.
S.Skvernelis pranešė, kad keturių partijų lyderiai ketvirtadienį gali pasirašyti pirmąją koalicinės sutarties dalį.
Pasak jo, šiame dokumente būtų numatyti sutarti darbai, o toliau būtų deramasi dėl pozicijų Seime ir Vyriausybėje. Šių derybų rezultatai atsispindėtų dar viename dokumente.
Premjeras taip pat pareiškė, kad į koalicijos derybas tikrai nebus įtraukta Darbo partija, šios nariui Valentinui Bukauskui antradienį pasitraukus iš „tvarkiečių“ frakcijos ir ją sugriovus.
Daug diskusijų keturių partijų politikams derantis dėl būsimų darbų kilo dėl vaiko pinigų didinimo.
Derybininkai sutarė, kad kitąmet universalioji išmoka už vaiką augtų iki 70 eurų, o išmoka daugiavaikėms šeimoms už atžalą siektų 100 eurų.
Tokiomis sumomis nėra patenkinti „socialdarbiečiai“ ir „lenkai“.
„Mes galime padaryti ir didesnes išmokas priklausomai nuo to, kiek sumažinsime išlaidas kažkur kitur“, – tvirtino S.Skvernelis.
