Klausimo apie Gedimino kalną ketvirtadienį premjeras sulaukė Vyriausybės valandoje Seime.
Premjeras tikino, kad iki šiol dėl kalno tvarkymo sprendimai buvo priimami chaotiškai.
„Aš manau, kad turime daug emocijų ir tai natūralu, nes tai – vienas valstybės simbolių. Bet labai daug girdime neprofesionalių siūlymų, nuomonių. Dėl to su aplinkos ministru yra priimtas sprendimas tikrai turėti labai aiškią ekspertų išvadą ir pasakymą, kokie gi darbai turi būti padaryti, kad sustabdytume tą natūralų gamtos reiškinį, dėl kurio tai vyksta“, – sakė S.Skvernelis.
Vis dėlto jis pripažino nesąs tikras, kad kalnui sutvarkyti šiuo metu jau rengiami profesionalūs sumanymai, ir abejojo, ar visiems darbams pakaks skirtų 800 tūkst. eurų.
„Mes matome priežastis. Tai susiję su vandens nubėgimu – viena pagrindinių priežasčių. Bandoma kiekvienas kažkur lokaliu projektu kažką pastiprinti, įbetonuoti, įnešti, bet tai nėra sisteminiai sprendimai. Tai, manau, kad tą reikia ramiai padaryti ir padaryti profesionaliai, nes norinčių užgesinti gaisrus labai būna daug. Pribėga, pila, užpila. Mes dedame didžiulius pinigus ir gauname tą patį rezultatą ir vėl dabar tie beveik 800 tūkst. eurų neaišku kokį turės galutinį rezultatą.“
Šiuo metu kalno tvarkymu rūpinasi Lietuvos nacionalinis muziejus.
Jis skelbia šią savaitę susipažinti su Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto eiga sukvietęs specialistus.
„Projekto vadovas ir darbo grupės atstovai (architektai, geotechnikai, geologai, hidrotechnikai, konstruktoriai, archeologai) dalyvaujančius supažindino su atliktų tyrimų išvadomis ir numatomais šiaurės vakarų šlaito stabilizavimo projektiniais sprendiniais. Specialistų pasisakymais iš esmės buvo pritarta darbų apimčiai ir šiaurės vakarų šlaito pasirinktam tvarkybos būdui“, – skelbia muziejus.
Muziejus žada, kad užbaigus projektą bus pradėti darbai. Darbus numatoma pabaigti rudenį.
