Prezidentūra, pasak premjero, netinkamai suformulavo S.Rudėnaitės skyrimo į naujas pareigas dekretą.
„Problema buvo užprogramuota jau pernai metų gruodžio mėnesį, kada prezidentūra pateikė netinkamai suformuotus dekretus, arba tiksliau – vieną dekretą, ir tos grėsmės buvo ir tada išsakytos.
Seimo nariai balsuodami priėmė sprendimą nežinodami, koks sprendimas bus dėl paskyrimo, kadangi buvo teikiamas atleidimas ir tik po to – paskyrimas. Taip ir įvyko. Tai yra pirmiausia prezidentūros klaida – akivaizdu“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams komentavo ministras pirmininkas.
Seimas, anot jo, dabar gali kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Tai turbūt reikėtų vertinti kaip galbūt tam tikrą ir nepatyrimą.
„Seimas dabar turi galimybes įvairias: pirmiausia, paprasčiausia būtų naujas dekretas, jeigu jo nebus, yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Ir tai bus padaryta, nes atleidimas įvyko neatitinkant mūsų teisės aktų reikalavimų, tikrai apgailestauti galima“, – kalbėjo S.Skvernelis.
„Jeigu būtų daroma taip, kaip turi būti, pirma teikiama kandidatūra dėl paskyrimo, jeigu yra paskiriama, tada tik atsiranda teisinis pagrindas taikyti atleidimą, tai šitų problemų nebūtų, bet tai turbūt reikėtų vertinti kaip galbūt tam tikrą ir nepatyrimą“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę paskelbus slapto balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad parlamentarai atleido S.Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė LAT pirmininke. Po šio balsavimo ji liko dirbti paprasta LAT teisėja.
Parlamentarai svarstymo procedūros metu kandidatei neišsakė jokios kritikos ar pastabų.
Teisininkų vertinimu, parlamento sprendimas buvo neteisėtas, nes neatitiko Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatytų atleidimo pagrindų.
Pagal Teismų įstatymą, atleisti LAT skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui, – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas, rašo BNS.
S.Rudėnaitę skirti LAT pirmininke pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis, teikdamas šią kandidatūrą, į dekretą vienu sakiniu surašė, kad teisėja būtų atleista iš LAT Civilinių bylų skyriaus vadovės pareigų ir paskirta LAT pirmininke.
Tuo pagrindu Seimas vienu metu padarė du balsavimus – dėl atleidimo ir dėl paskyrimo.
G.Nausėda anksčiau aiškino, kad Seimas padarė „šiurkščią klaidą“ atleisdamas S.Rudėnaitę iš pareigų, ragino šią klaidą ištaisyti ir tikino, kad sprendimas padarytas nesiremiant jo teikimu.
„Esu įsitikinęs, kad Seimas turi vienintelį kelią – nedelsiant priimti sprendimą, kuriuo būtų ištaisyta padaryta šiurkšti klaida ir valstybėje išvengta tolesnių teisinio nihilizmo apraiškų. Tikiuosi, kad tautos atstovai ras savyje jėgų pasielgti garbingai, kaip pridera“, – anksčiau komentavo prezidentas.
Grupė opozicijos parlamentarų jau kreipėsi Konstitucinį Teismą dėl S.Rudėnaitės Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
36 Seimo nariai prašo įvertinti, ar teisėjos S.Rudėnaitės atleidimas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Jei į Konstitucinį Teismą būtų kreiptasi viso Seimo nutarimu, klausimas būtų nagrinėjamas be eilės, tačiau valdantieji tokio projekto kol kas nėra registravę.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė 15min teigė, kad projektas rengiamas.
„Tikimasi pateikimo ketvirtadienį, kiek žinau, kreipimosi tekstas rengiamas. Jeigu bus surinkti Seimo narių parašai, niekas netrukdo to klausimo turėti ketvirtadienį. Jeigu neturėsim, turėsim antradienį“, – sakė ji.