Tokią poziciją premjeras išsakė, kai partijos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Etikos ir procedūrų komisija dėl B.Bradausko pasisakymų apie žydų gelbėtojus apsiribojo svarstymu.
„Šitas klausimas taip pat buvo svarstomas, ir jis pats pasakė, kad padarė klaidą, nors, kiek girdėjau, komisijoje buvo labai didelės diskusijos ir gal nereikalingos. Jis tą pripažino, kai emocijos nusiramino, sumažėjo, ir pasakė, kad tokių daugiau pareiškimų tikrai nebus“, – po partijos prezidiumo posėdžio ketvirtadienio vakarą žurnalistams sakė premjeras.
Jis pats pasakė, kad padarė klaidą.
LSDP Etikos ir procedūrų komisija 7 balsais priėmė sprendimą dėl B.Bradausko pasisakymų apsiriboti svarstymu, 3 buvo už tai, kad jam būtų pareikštas įspėjimas.
Komisijos pirmininkas Kęstutis Virbickas sakė, kad toks sprendimas priimtas, nes B.Bradauskas minėtus žodžius pasakęs pasikarščiavęs ir neapgalvojęs, o norėjęs pareikšti bendrą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto poziciją, jog nėra lėšų plėsti valstybinių pensijų gavėjų sąrašą.
Klausiamas, kodėl Etikos komisija priėmė paties B.Bradausko pasiūlymą dėl jo pasisakymų apsiriboti svarstymu ir ar partijoje tai įprasta praktika, jog galimai etiką pažeidęs asmuo nurodinėja, kokį sprendimą jo atžvilgiu priimti, K.Virbickas aiškino, jog komisija teiravosi parlamentaro požiūrio.
„Paklaustas, kaip jis galvoja, kaip mes jį turėtumėm vertinti, jis pasakė, kad tas svarstymas komisijoj kaip tokiam patyrusiam politikui yra gana stipri nuobauda“, – sakė K.Virbickas.
Svarstant klausimą už durų buvo girdėti, kaip B.Bradauskas komisijai siūlo apsiriboti svarstymu ir „daugiau klausimo neeskaluoti“.
B.Bradauskas žurnalistams tvirtino komisijos nariams nenurodinėjęs, kokį sprendimą priimti.
„Aš buvau išėjęs, be manęs priėmė sprendimą Etikos ir procedūrų komisija, aš nedalyvavau“, – sakė B.Bradauskas.
Į komisiją su prašymu įvertinti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko B.Bradausko žodžius kreipėsi Socialdemokratų partijos lyderis premjeras A.Butkevičius.
A.Butkevičius tuomet sakė „labai neigiamai“ vertinantis partijos bendražygio Seimo nario B.Bradausko pareiškimą, kad žydus Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiems lietuviams valstybines pensijas turėtų mokėti ne Lietuva, o Izraelis, nuo B.Bradausko pozicijos dėl žydų gelbėtojų atsiribojo ir partija.
Vyriausybė šį mėnesį pritarė, kad Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėję piliečiai gautų laisvės kovų dalyvių statusą ir valstybines pensijas.
Iš pradžių Ministrų kabinetas taip pat buvo pasiūlęs Seimui kol kas nepriimti šio įstatymo dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje. Kritikai atkreipė dėmesį, kad valdžia rado lėšų kitąmet pakelti politikų ir valstybės tarnautojų algas, bet nesutinka paremti žmonių, kurie gynė lietuvių tautos garbę karo metais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, holokausto aukų gelbėtojų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikės po 860 tūkst. litų. Vienkartinėms kompensacijoms žuvusiųjų šeimoms išmokėti reikės 1 mln. litų.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.
