Ne itin gausiai susirinkusiai auditorijai klausantis, premjeras pasidžiaugė po dviejų metų sugrįžęs į institutą. Paskutinį kartą jam VU TSPMI teko pristatyti politinę programą prieš Seimo rinkimus.
„Nuo Vyriausybės darbo pradžios sulaukėme kritikos, kad per daug atvirai pristatinėjam, per anksti kalbam apie savo idėjas“, – sakė S.Skvernelis ir pridūrė, kad formuojant programą dalyvavo įvairios interesų grupės, tačiau visi pokalbiai buvo vieši ir skaidrūs.
Kalbėdamas apie šešias Vyriausybės pristatytas reformas premjeras pabrėžė, kad antri metai valdžioje yra savotiškas politinis tęsinys.
„Nuo pat pirmos dienos dalyvauja ir konkretūs politikai, ir žmonės, kurie per horizontalią integraciją rengė reformų paketą“, – pasakojo jis.
„Susitarimas ir matymas toliau savo srities“, – kalbėdamas apie skirtumą nuo buvusios Vyriausybės sakė S.Skvernelis. „Šitoj Vyriausybėj mes matome platesnį požiūrį“, – akcentavo jis.
„Kokią sritį bepaimtum subrendo situacija permainoms ir iš apačios, ir ekonomikos ciklas tam parankus, ir įvairių grupių nusiteikimas yra pozityvus“, – teigė S.Skvernelis.
Mokyklų ir ligoninių reorganizavimą vadina būtinybe
Jo teigimu, didžiausia grėsmė Vyriausybės vykdomoms permainoms yra bandymas žvelgti iš artėjančių rinkimų perspektyvos. Tokius trikdžius jis pastebėjo švietimo sistemos reformoje, kai politikai baiminasi pokyčių, kurie neleistų jų perrinkti kitai kadencijai.
Premjero manymu, saugoti mokyklų iškabas ir klases, kuriose septyni ar aštuoni moksleiviai, nėra taip pragmatiška, kaip sujungti mokyklų tinklą ir pagerinti mokymo kokybę.
„Kalbant apie šitas šešias struktūrines reformas, tai Vyriausybė nesitrauks“, – žadėjo premjeras, užsimindamas apie kai kurių politikų asmenines ambicijas.
„Gali būti taip, kad tie šalutiniai procesai, politikų ambicijos gali užgožti reformų procesus“, – svarstė S.Skvernelis, užsimindamas apie viešojoje erdvėje garsiai aptariamus teisėsaugos tyrimus.
Premjeras pakomentavo ir Tarptautinio valiutos fondo išvadas, užsimindamas apie problemas sveikatos apsaugos sistemoje.
„Yra gydymo įstaigų, iš kurių 80 procentų pacientų išvyksta į kitas ligonines“, – kalbėdamas apie būtinybę perorganizuoti kai kurias sveikatos įstaigas, keisti jų profilį sakė premjeras. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad reikėtų stiprinti pirminės sveikatos priežiūros sistemą ir slaugos paslaugas.
„Jei tie sprendimai, apie kuriuos kalbame, būtų padaryti prieš septynerius ar aštuonerius metus, tai situacija būtų kitokia“, – aiškino S.Skvernelis.
Apie prezidento rinkimus vis dar negalvoja
Atsakydamas į klausimą, kiek jo paties politiką gali veikti artėjantys rinkimai, S.Skvernelis teigė, kad tokį klausimą girdintis jau nuo antros dienos politikoje.
„Gal man labiau patiktų dalyvauti ir tapti europarlamentaru, gal aš labiau norėčiau tapti Vilniaus meru“, – ironiškai svarstė premjeras.
„Jei aš pradėčiau galvoti per tokią prizmę, tai mums būtų galas. Mano apsisprendimas yra dirbti Vyriausybėje ir daryti taip, kad pokyčiai taptų tikrove. Tai dabar mano pagrindinis darbas ir atsakomybė“, – kalbėjo premjeras, neatmesdamas galimybės, kad situacija gali keistis.
„Manau, kad Ministro pirmininko darbo intensyvumas ir atsakomybė yra didesnė nei kitų svarbių valstybės pareigūnų“, – teigė S.Skvernelis.
„Tegul pasinervina“, – kalbėdamas apie konkurentus prezidento rinkimuose juokavo S.Skvernelis.
Skirtumą tarp kaimo ir miesto mato tik dėl resursų
Paklaustas apie takoskyrą tarp miesto ir kaimo, S.Skvernelis pripažino, kad egzistuoja „Vilniaus fenomenas“.
„Yra kitokia visuomenė, mąstanti kosmopolitiškai, atviresnė, drąsesnė bendruomenė, aktyviai dalyvaujanti įvairiose organizacijose, socialiniuose tinkluose. Bet ir regionuose yra savo specifika. Mažiausiai skirtumų matosi tada, kai išvykose aplankau gimnazijas. Kalbėdamas su jaunimu nematau skirtumų tarp miestų ir miestelių“, – sakė premjeras.
Jo teigimu, didelių skirtumų nėra ir verslo aplinkoje. Regionai labiau pasigenda dėmesio, manydami, kad visi resursai sueina į Vilnių, o provincija skriaudžiama.
„Tarp kartų aš nematau skirtumų. Dalis mito yra, kad viskas sutraukta Vilniuje“, – pažymėjo premjeras.
„75 proc. bendro vidaus produkto yra pasiekta Vilniaus ir Vilniaus regiono dėka“, – sakė jis, teigdamas, kad dėl to tam tikras skirtumas atsiranda natūraliai.
„Leisti žmonėms dirbti ir užsidirbti“
Atsakydamas į profesoriaus Vitalio Nakrošio klausimą apie kokybiškus patarimus ir realius rezultatus, S.Skvernelis pripažino, kad gavo ir gerų patarimų.
„Pokyčiai padaryti tokie, kad kanceliarijoje galėjome pasisamdyti žmonių, kurių gebėjimai gerai vertinami rinkoje. Kalbant apie biurokratinį aparatą, nepasistūmėjome niekuo“, – sakė S.Skvernelis.
„Leisti žmonėms dirbti ir užsidirbti“, – savo viziją ministerijoms nupasakojo premjeras, tikindamas, kad jam svarbus ne darbo laikas, o rezultatai.
Premjeras piktinosi, kad kai kuriose ministerijos vis dar tvyro biurokratinis abejingumas, piktnaudžiaujama atlyginimo priedų sistema.
„Mes Vyriausybės posėdyje užfiksavome, kad tai būtų psichologiškai tvaru: visi darbo užmokesčio fondai lieka“, – kalbėdamas apie skatinimą ministrams optimizuoti sistemą sakė S.Skvernelis.
Prisimindamas savo darbą Vidaus reikalų ministerijoje, jis pastebėjo tarpinių grandžių problemą.
„Kol mano, ministro, sprendimas nueidavo iki žemiausios grandies tarnautojo, jis jau nebežinodavo, apie ką jis. Gerai, jei tas tarnautojas drąsus ir ateina pasiklausti“, – pasakojo premjeras.
Aiškindamas, kodėl pasklido žinia, kad politinio pasitikėjimo tarnautojai gauna 60 proc. priedą, S.Skvernelis teigė, kad tiesiog nėra kito būdo mokėti adekvačius atlyginimus.
Atsakydamas į klausimą dėl galimybės balsuoti savivaldos rinkimuose nuo 16 metų, S.Skvernelis buvo skeptiškas.
„Aš labiau palaikyčiau galimybę savivaldybės tarybos nariu tapti nuo 18 metų“, –pabrėžė jis.
