„Įteikė čia mums kažkokią kopiją. Bet manau, kad daug dalykų nelabai racionalu. Tai, kad mums pavyko išsaugoti stabilius viešuosius finansus ir turime vis gerėjančias galimybes skolintis, rodo, kad mūsų politika iki šiol buvo teisinga ir mes ją toliau tęsime“, – ketvirtadienį po susitikimo su „vienalietuvininkais“ ir G.Vagnoriumi žurnalistams sakė A.Kubilius.
Jis pareiškė, kad „partijos ir frakcijos turėtų apsispręsti – ar rimtai žiūrima į savo atsakomybę būnant Seime, ar yra ieškoma kokių nors galimybių save sureikšminti“.
Anot premjero, Vyriausybė turi savo ekonomikos skatinimo programą, kurią planuojama tęsti ir kitąmet.
Anot „vienalietuvininkų“, Vyriausybės vadovo ir Permainų koalicijos požiūris lems jų pačių apsisprendimą, ar tapti valdančiosios daugumos nariais, ar ne.„Jeigu yra kokių nors racionalių pasiūlymų, tikrai juos svarstysime. Tačiau grįžti prie tų pačių diskusijų, ką darėme pernai, nematau labai didelės prasmės“, – teigė A.Kubilius.
11 narių Seime turinti frakcija „Viena Lietuva“ ir ekspremjeras, Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos pirmininkas G.Vagnorius parengė antikrizinę programą ir ketvirtadienį ją įteikė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei bei premjerui A.Kubiliui.
Anot „vienalietuvininkų“, Vyriausybės vadovo ir Permainų koalicijos požiūris į jį lems jų pačių apsisprendimą, ar tapti valdančiosios daugumos nariais, ar ne.
„Vienalietuvininkų“ ir G.Vagnoriaus rengtoje antikrizinėje ekonomikos skatinimo programoje teigiama, kad nedarbas jau palietė kas šeštą darbingą šalies pilietį, šalies ekonomika smuko penktadaliu,o iždo įplaukos – trečdaliu.
„Metas pripažinti – rinkos marinimo, panikos kurstymo ir besaikio mokesčių didinimo politika patyrė akivaizdų fiasko. Valdančiajai koalicijai metas keisti išties nesėkmingą ekonominę politiką“, – rašoma programos įžangoje.
Joje teigiama, kad pradėjus šiais metais įgyvendinti jų ekonomikos skatinimo planą nacionalinio biudžeto įplaukos neva kitąmet padidėtų iki 4 mlrd. litų, o tiesioginės išlaidos skatinimo programoms finansuoti – esą apie 2,5 mlrd. litų. Nedarbo lygį per metus esą įmanoma sumažinti iki 9–10 proc.
Programos rengėjai mano, kad Lietuvai reikia kreiptis „į tarptautinius finansinius donorus – Tarptautinį valiutos fondą, Europos Sąjungą ir kitas institucijas, iš kurių turime teisę gauti palankią finansinę paramą“.
Anot jų, Vyriausybė turi stengtis palaikyti rinkoje didesnį vartojimą, nuo kurio esą priklauso vidaus rinkai dirbančių sektorių likimas ir nedarbo lygis. „Taigi, derėtų kiek įmanoma susilaikyti nuo atlyginimų ir pensijų mažinimo“, – tvirtinama dokumente.
Pagal „vienalietuvininkų“ ir G.Vagnoriaus programą, siūloma grįžti prie 19 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo ir vėliau laipsniškai plečiant nekilnojamojo turto mokesčio bazę toliau jį mažinti iki 16–18 proc.
„Didesni nei 20 proc. PVM tarifai peržengia psichologinę protingų mokesčių ribą ir skatina masinį jų nemokėjimą“, – teigiama dokumente.
Nuo 2011-ųjų siūloma įvesti Nekilnojamojo turto mokestį.
Taip pat teigiama, kad nereikėtų apmokestinti investuojamo pelno, atsisakyti dvigubo dividendų apmokestinimo, sumažinti mokesčius pagal verslo liudijimus.
Anot programos, būtina atsisakyti nenuolatinių pajamų (nuomos, palūkanų ir pan.) apmokestinimo privalomuoju sveikatos draudimo mokesčiu.
„Būtina ekonominėmis priemonėmis skatinti šalyje veikiančius užsienio bankus Lietuvoje nemažinti paskolų portfelių, o tiems, kurie juos nepagrįstai mažina, neskirti ES ir kitų lėšų, kurios per vidaus bankus perskirstomos įvairioms paramos programoms“, – rašoma dokumente.
Jo autoriai ragina pakeisti Būsto renovavimo taisykles , kad kreditinius įsipareigojimus perimtų ne namų bendrijos, o Būsto rėmimo fondas.
Programoje taip pat įrašyti siūlymai nedelsti tiesiant „RAIL Baltica“, elektros jungtį su Švedija, inicijuoti greitkelio Panevėžys-Šiauliai statybą.
Taip pat Vyriausybei siūloma „nedelsiant oficialiai kreiptis į Europos Komisiją dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo atidėjimo bent, kol Lietuva išbris iš neplanuotos ekonominės duobės“.
