„Jeigu tai reikės padaryti, tai mes padarysime ir šiemet“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras pirmininkas.
Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad Lietuva rizikuoja dvejus metus iš eilės neįvykdyti įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. BVP, nors pažadėjo šį rodiklį pasiekti dar 2018 metais.
Šių metų gynybos biudžetas siekia 948 mln. eurų. Tokia suma buvo numatyta skaičiuojant, kad finansavimas krašto apsaugai sieks 2,01 proc. BVP.
Tačiau išaugus ekonominėms prognozėms, praėjusią savaitę NATO paskelbtuose skaičiavimuose teigiama, jog Lietuva šiemet gynybai skiria 1,98 proc. BVP.
Panaši situacija buvo susidariusi ir pernai, tačiau Vyriausybei net ir paskyrus papildomus 21,5 proc. gynybai, 2 proc. ribos pasiekti nepavyko.
„Kitais metais gal reikia daugiau šiek tiek paplanuoti, tikintis, aš tikrai tikiu, kad mes ir toliau augsime“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Pasak jo, kitų metų gynybos biudžetas viršys 2 proc. BVP pagal dabartines ekonomikos augimo prognozes.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis paragino Vyriausybę sparčiau didinti finansavimą, kad nereikėtų balansuoti ties 2 proc. riba.
Premjeras atkirto, kad toks balansavimas nėra unikalus.
„Balansuojame mes daug, nes yra daug sričių, kur turime subalansuoti mūsų poziciją“, – sakė ministras pirmininkas.
Parlamentinės politinės partijos, išskyrus socialdemokratus, yra sutarusios iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP.
