BNS užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, Ukrainoje tęsiantis Rusijos invazijai, tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas jaučiasi pasirengęs apsisaugoti nuo galimų pavojų.
„Faktas, kad informacijos nėra pakankamai, galbūt ir dėmesio nėra pakankamai tada, kada tą informaciją reikėtų įsidėti į galvą, susivirškinti, nusipirkti tuos kelis didelius bambalius – atsiprašau už žodį – vandens, kad jie būtų namuose“, – pirmadienį lankydamasi Pabradėje žurnalistams komentavo I.Šimonytė.
Ji teigė, kad informacijos apie veiksmus ekstremalios situacijos atveju gyventojai ima ieškoti tik tada, kai ištinka kažkokia nelaimė.
„Į ją sureaguojama tik tada, kai atsitinka kažkoks incidentas, pavyzdžiui, kaip atsitiko Ukrainoje apšaudžius Černobylio elektrinės apylinkes. Tada iš to atsiranda didelis nerimas ir didelis susijaudinimas, ir kartais sprendimai, pavyzdžiui, slėptuvių ieškojimai, kurie neatitinka to, ką reikėtų daryti branduolinio pavojaus atveju“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Vyriausybė, pasak jos, turi ką nuveikti gyventojų informavimo srityje, bet, anot jos, patys gyventojai turėtų išlikti ramūs.
„Čia turim ką tobulinti ir tobulinsim, bet, manau, dabar pagrindinis dalykas yra, kad išliktumėm visi ramūs, išliktumėm visi susitelkę ir išsiaiškinę tai, ką mums tikrai svarbu žinoti šiandien, vis dėlto darytumėm savo kasdieninius darbus, o ne papildomai dar kažkokią paniką sėtume“, – teigė I.Šimonytė.
Dabar pagrindinis dalykas yra, kad <...> vis dėlto darytumėm savo kasdieninius darbus, o ne papildomai dar kažkokią paniką sėtume.
Lietuvos pareigūnai kol kas teigia, kad realios karinės grėsmės Lietuvai nėra, tačiau akcentuoja pasiruošimo svarbą visiems galimiems pavojams, tarp jų – ir galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje, Baltarusijoje, rašo BNS.
BNS užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, besijaučiantys visiškai informuoti ir pasiruošę apsisaugoti nuo galimų pavojų nurodė 9,9 proc. visų apklaustųjų.
Iš dalies informuoti ir pasiruošę jaučiasi 35,8 proc. respondentų.
Tuo metu 38,5 proc. apklaustųjų nurodė nesijaučiantys pasirengę, nes tam trūksta pinigų ar informacijos, o 15,3 proc. teigė nesantys pasirengę, nes nemato tam poreikio.
