„Visi esame šios valstybės piliečiai ir turimą tą valstybę branginti ir ginti, jeigu yra reikalas. Aišku, ne visi ją gina ginklu, gina ir kitomis priemonėmis, ir tiesiog svarbu žinoti, kur savo gebėjimus, savo žinias, savo talentus pritaikyti tam, kad valstybė galėtų geriau apsiginti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Anot jos, Seime svarstoma strategija yra „galbūt pirmas sistemingas dokumentas, kuris labiausiai atliepia tą mintį, kad žmonės turi atrasti savo vietą, jei susiklosto tokios aplinkybės, kad tenka priešintis priešui.
„Tą vietą atrasti turbūt yra lengviausia, kada kiekvienas suprasta savo vaidmenį“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Klausiama, kokie jos pačios įspūdžiai iš pasirengimo gynybai tapus Šaulių sąjungos nare, premjerė teigė, kad kol kas mokymai buvo daugiau teoriniai, bet vėliau „bus reikalų“.
„Kol kas stengiuosi nepraleisti nei vieno užsiėmimo ir man tai pavyko, dabar didžiausias įspūdis yra didelis stresas, nes yra sudėtinga apsirūpinti šaulio uniforma. Daug naujų narių įstojo į Šaulių sąjungą ir man atrodo, yra šiokia tokia bėda sandėliui patenkinti paklausą, kuri taip netikėtai išaugo, bet manau, kad tai susitvarkys“, – sakė I.Šimonytė.
„Kol kas užsiėmimai buvo daugiau tokie teoriniai, kas nėra sudėtinga man kaip ilgametei valstybės tarnautojai perprasti tokius dalykus kaip Šaulių statutas, tai teisiniai reikalavimai, etikos reikalavimai ir panašūs dalykai, bet greitai turėtų prasidėti ir bazinis šaulio kursas, įvadiniai mokymai, topografijos, rikiuotės, ir turbūt galėsiu pasakyti daugiau nei dabar, dabar panašu, kad bus reikalų“, – pasakojo premjerė.
Vyriausybė yra pateikusi Seimui svarstyti Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projektą dėl atsparumo, pilietinės valios, žinių ir įgūdžių ugdymo taikos metu, o okupacijos atveju pilietinis pasipriešinimas taptų viena iš esminių valstybingumo tęstinumo užtikrinimo priemonių.
Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, pilietinis ugdymas būtų įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą.
Premjerė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šių metų kovą po Rusijos pradėtos karinės invazijos į Ukrainą tapo Šaulių sąjungos narėmis.
