„Mano žiniomis, Užsienio reikalų ministerijos visi pirkimai atlikti konkurso būdu, t. y. skelbiami pirkimai, vykdomos atrankos, „Litexpo“ šita taisykle nelabai galėjo pasinaudoti dėl objektyvių priežasčių, nes „Litexpo“ sprendimams priimti buvo reikalingas su NATO sekretoriatu suderintas techninis projektas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I.Šimonytė.
Pasak jos, susitikimą organizuojantis parodų ir kongresų centras „Litexpo“ pirkimus su NATO sekretoriatu suderino praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, tiksli susitiko data buvo žinoma lapkritį, tad „reikėjo suktis pakankamai sparčiai“.
„Nemėgstu aš neskelbiamų pirkimų kaip pirkimų būdo, bet toks būdas yra teisėtas ir jis išskirtinėmis aplinkybėmis gali būti taikomas, kad čia yra išskirtinės aplinkybės, man abejonių nekelia. Iš savo pozicijos žiūrint, aš tikrai kažkokių keistų dalykų nematau“, – pažymėjo premjerė.
Anot jos, rengiantis susitikimui buvo suplanuotos išlaidos ir kol kas šio biudžeto laikomasi.
„Mano vertinimas toks, kad iš esmės laikomasi biudžeto, ir man tai labai svarbu, nes tokiais atvejais labai svarbu, kad viskas vyktų laiku. Čia ne tas atvejis, kai galime vėluoti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Artėjant Vilniuje liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui viešojoje erdvėje kilo diskusija dėl neskelbiamų derybų būdu renginiui perkamų paslaugų kainų.
BNS yra skelbęs, jos rinkos dalyviai suabejojo, ar valstybės valdomas parodų ir kongresų centras „Litexpo“ skaidriai perka ryšio paslaugas ir įrangą – nutarta, kad už beveik 3 mln. eurų ji bus perkama iš telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“.
Pirmadienį visuomenininkas Andrius Tapinas, remdamasis „TV3“ portalo publikacija, stebėjosi nurodytų paslaugų pirkimų kainomis, teigdamas, kad jos „atrodo kosminės“.
„Garso įrangą už 553 tūkst. eurų nuomos įmonė „Up Records“, kurios metinės pajamos yra 120 tūkst. eurų ir 2021 metais ji patyrė 50 tūkst. eurų nuostolio. Konstrukcijas už 630 tūkst. eurų nuomos įmonė „Topaz“, kurios metinės pajamos yra 409 tūkst. eurų“, – savo feisbuke rašė jis.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) komentuodama BNS pirkimus pažymėjo, jog neskelbiamų derybų būdu vykdomame pirkime išlieka didesnė rizika sumokėti daugiau, tačiau skaidrumui būtinos sąlygos buvo išlaikytos.
Naujienų portalas „Delfi“ trečiadienį paskelbė, kad dalis pirkimų ruošiantis liepą vyksiančiam NATO susitikimui vyko apsiklausus vieną tiekėją.
Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ atmeta abejones dėl skaidrumo, sakydamas, kad visi pirkimai derinti su Užsienio reikalų ministerija bei kitomis institucijomis.
Trečiadienį centro paskelbtame pranešime nurodoma, kad organizuodama pirkimus neskelbiamų derybų būdu „Litexpo“ visada atlikdavo rinkos tyrimą, kurio metu vertino potencialius tiekėjus ir jų galimybes paslaugas, prekes pristatyti ir suteikti laiku.
„Litexpo“ nurodo, kad neskelbiamų derybų būdas pasirinktas dėl susiklosčiusių aplinkybių: bendradarbiavimo sutartis su Užsienio reikalų ministerija dėl centro patalpų ir išorės erdvių pritaikymo NATO šalių vadovų susitikimui pasirašyta pernai rugpjūtį, o su NATO tarptautiniu sekretoriatu detalės suderintos tik rugsėjo pabaigoje. Todėl, pasak „Litexpo“, didžiąją dalį pirkimų reikėjo vykdyti itin skubiai, o vykdant įprastines tarptautinio ar supaprastinto atviro viešojo pirkimo procedūras jų nebūtų spėta atlikti laiku.
Anot „Litexpo“, prekių ir paslaugų užtikrinimas tinkamai ir laiku „yra kritiškai svarbus, nes pasirengimui reikalingas priemones būtina gauti pagal griežtai nustatytas datas“.
Vis dėlto parodų ir kongresų centras nekomentavo iškeltų abejonių dėl konkrečių tiekėjų pasirinkimo, kainų.
