„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 01 28 /14:42

Premjerė: fizinis barjeras prie sienos su Baltarusija bus pastatytas laiku

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį lankėsi pasienyje su Baltarusija ir apžiūrėjo fizinio barjero statybą. Apžiūrėjusi barjero statybas, pabendravusi su statytojais bei pasieniečiais, premjerė spaudos konferencijoje sakė, kad darbai vyksta sparčiai ir, jos manymu, bus baigti laiku.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Statybų tempai džiugina

Premjerė sako, kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija, siekiant apsisaugoti nuo neteisėtos migracijos, bus pastatytas laiku ir laikantis sudėlioto finansinio plano.

„Tikiu ir pasitikiu tuo, ko tikėjausi nuo pat pradžių, kad šitas projektas bus, kaip sako anglakalbiai – on time and on budget, tai yra – ir laiku taip, kaip numatyta, ir laikantis to finansinio plano, kuris buvo sudėliotas. Tas mane džiugina“, – penktadienį žurnalistams Aleksandro Barausko užkardoje Varėnos rajone sakė I.Šimonytė.

Jos teigimu, šiuo metu fizinio barjero statybas veikia ir orai, tačiau darbai vyksta sparčiai.

„Žinoma, yra ir įvairių gamtinių niuansų dabar žiemą, nes kai kur reikia, kad pašaltų, kad kažkas pasidarytų. Kai kur gal kaip tik reikia kažkokio klimatinio palankumo, bet bendrai paėmus darbai vyksta sparčiai ir laiku“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Koncertiną gadina žvėrys

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad pasitaiko koncertinos gadinimo atvejų – pernai ją kartais gadindavo migrantai ar Baltarusijos pareigūnai, o dabar kartais tą daro miško žvėrys.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rustamas Liubajevas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rustamas Liubajevas

„Tokių atvejų pasitaiko. Reikia pažymėti, kad ten, kur jau sumontuota ta visa sistema kartu su koncertina ir fiziniu barjeru, tokių atvejų nebuvo. Nebuvo fiksuojama valstybės sienos pažeidimų, tačiau koncertinos gadinimo atvejų buvo“, – teigė R.Liubajevas.

„Praėjusiais metais tokių bandymų buvo ir žmonių arba neteisėtų migrantų, kurie bandė atvykti į Lietuvą, arba net Baltarusijos pasieniečių atstovų. Pastaruoju metu mes fiksuojame tokių atvejų būtent dėl žvėrių. Jie bando peršokti, perlipti“, – pridūrė jis.

Anot jo, tokių atvejų, kai žvėrys gadina koncertiną, nėra daug.

„Nėra labai daug tokių atvejų. Per visą laikotarpį turėjome tik keletą tokių atvejų, kai reikėjo arba prašyti medžiotojų, arba tiesiog spręsti klausimą dėl žvėrių utilizavimo. Tai briedžiai, stirnos“, – pasakojo pasieniečių vadas.

Ekstremaliąją padėtį atšaukti dar anksti

Premjerė sakė, kad situacija pasienyje, lyginant su lapkričio mėnesiu, yra gerokai pasikeitusi, bet, turint omeny Rusijos keliamą įtampą prie Ukrainos sienų, bendras Rusijos ir Baltarusijos karių pratybas šioje šalyje, jos manymu, atšaukti ekstremaliąją padėtį per anksti.

„Ta situacija, lyginant su lapkričio mėnesiu, yra stipriai pasikeitusi, bet turbūt niekam nėra paslaptis ir tas bendresnis paveikslas, kuris klostosi, visų pirma, palei Ukrainos sienas, bet taip pat ir Baltarusijoje, į kurią juda ir jau yra sutelkta nemažai karinių pajėgų“, – penktadienį žurnalistams Aleksandro Barausko užkardoje Varėnos rajone sakė premjerė.

„Tai manau, kad atšaukti ekstremalią padėtį pasienyje tikrai yra anksti“, – pridūrė ji.

Ji taip kalbėjo paklausta, nuo kada ketinama atsisakyti pernai rugpjūtį įvestos migrantų apgręžimo politikos. Pasak I.Šimonytės, apgręžimo politika bus atšaukta baigus galioti ekstremaliajai situacijai.

Ekstremalioji situacija dėl išaugusios neteisėtos migracijos pasienyje su Baltarusija įvesta pernai vasarą, taip pat pradėta taikyti migrantų apgręžimo politika.

Lapkričio viduryje pasienyje su Baltarusija galiojo dar griežtesnis režimas – nepaprastoji padėtis, tačiau stabilizavusis situacijai dėl neteisėtos migracijos, ji atšaukta sausio viduryje.

Stebėjimo kameros bus įrengtos šiemet

I.Šimonytė teigė, kad šiemet visame sienos su Baltarusija ruože turėtų būti įrengtos stebėjimo kameros. Tam yra skirta apie 40 mln. eurų.

„Pagal tai, kaip aš esu informuota, tai šiais metais turėtų būti per visą ilgį kameros įrengtos ir mes turėtume jas turėti. Bendras biudžetas yra apie 40 mln. eurų“, – penktadienį žurnalistams Aleksandro Barausko užkardoje Varėnos rajone sakė premjerė.

Jos teigimu, tai – vienas svarbiausių projektų, kurį reikia įgyvendinti šiais metais.

Vyriausybės vadovė taip pat teigė, kad diskusijos su Europos Sąjungos dėl tokių priemonių finansavimo būtų daug paprastesnės nei dėl fizinio barjero.

Šiuo metu kameromis stebima kiek daugiau nei pusė 679 kilometrų ilgio pasienio ruožo su Baltarusija.

Žiema darbų nestabdo

Koncertinos užtvaras jau yra įrengtas visuose jautriausiuose pasienio ruožuose, juose šiuo metu įrengiami tvoros segmentai, statybos įsibėgėjo ir projekto antrojo etapo ruožuose. Šiuo metu pasienyje mobilizuota maždaug 600 užtvarą statančių darbuotojų.

Svarbiausiuose pasienio su Baltarusija ruožuose šiuo metu jau nutiesta daugiau nei 170 kilometrų koncertinos prizmės. Į šį skaičių įtraukta ir pagal „EPSO-G“ įgyvendinamą projektą nutiesta koncertina, ir anksčiau kariškių ir ugniagesių įrengtas užtvaras.

Fizinio barjero įrengimo darbai sėkmingai vykdomi nepaisant žiemiškų oro sąlygų. Žemės įšalas padeda įrengti užtvarą pelkėtose vietose, taip pat pasienio ruožo miško keliais lengviau judėti ir sunkiajai technikai.

Koncertinos tiesimo darbai jau baigti projekto pirmojo etapo – Druskininkų, Barausko, Adutiškio, Kabelių ir Kapčiamiesčio pasienio užkardų – ruožuose. Juose dėl didelio neteisėtų migrantų skaičiaus koncertinos piramidę nuspręsta įrengti pirmiausia. Tvoros segmentai pirmojo etapo ruožuose turi būti įrengti iki balandžio 30 dienos, o visas fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija bus įrengtas iki rugsėjo.

Dviejuose antrojo projekto etapo ruožuose – maždaug 100 kilometrų ilgio pietiniame ruože ir maždaug 70 kilometrų ilgio šiauriniame ruože – jungtinės veiklos pagrindu dirba „Kauno tiltai“ ir „Alkesta“, maždaug 100 kilometrų ilgio pietrytiniame ruože – „Brosta“. Rytiniame maždaug 100 kilometrų ilgio ruože dirba „EPSO-G“ grupės bendrovė „Tetas“.

Įrengiant fizinį barjerą prie pat valstybės sienos su Baltarusija ribos, pirmiausia tiesiama koncertinos piramidė iš 5 arba 6 spiralių, šalia koncertinos iš Lietuvos valstybės pusės montuojami tvoros segmentai. Pagal VSAT reikalavimus pagaminti, nepalankioms oro sąlygoms ir dirvožemio poveikiui atsparūs tvoros segmentai tvirtinami prie įleistų į žemę stulpų. Tvoros viršuje tvirtinama koncertinos spiralė, o bendras tvoros su spirale aukštis siekia
4 metrus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“