„Kadangi išimties tvarka buvo suteikta pilietybė, tuo metu vertinant nuopelnus arba pagrindus suteikti pilietybę išimties tvarka, situacija vertinta pagal tuo metu turimą informaciją, kadangi dabar ta informacija pasipildė ir ne ponios Drobiazko naudai, Pilietybės komisija turėjo teisę priimti tokį sprendimą ir priėmė“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I.Šimonytė.
Klausiama, koks sprendimas, jos vertinimu, turėtų būti priimtas dėl M.Drobiazko, premjerė pažymėjo, kad „tai tikrai ne Vyriausybės kompetencijos klausimas“, ir plačiau nekomentavo.
Formuoja precedentą ateičiai
Pilietybės reikalų komisija ketvirtadienį priėmė sprendimą siūlyti prezidentui Gitanui Nausėdai atimti Lietuvos pilietybę iš M.Drobiazko „dėl jos viešai reiškiamo palaikymo Rusijai, kuri traktuojama kaip priešiška Lietuvai, Europos Sąjungos valstybėms ir jų sąjungininkams valstybė“.
Sprendimą pranešęs komisijos pirmininkas Pranas Žukauskas teigė, kad tai yra pirmas toks sprendimas, kuris „formuoja precedentą ateičiai“, ir buvo priimtas vienbalsiai.
Pati ledo šokėja šią savaitę išplatintame viešame laiške teigė Rusijos propagandoje nedalyvaujanti, o skleidžianti „kultūros ir gėrio šviesą“.
Sportininkei išimties tvarka prieš 30 metų suteikta pilietybė naikinama pagal šiemet įsigaliojusias įstatymo pataisas, leidžiančias tai padaryti, jeigu asmuo viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams.
Lietuvos institucijos teigia, kad M.Drobiazko palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona.
Valdantieji palaiko atėmimą
Viena iš Pilietybės įstatymo pataisų iniciatorių Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė ketvirtadienį sveikino Pilietybės komisijos rekomendaciją.
„Ji (Drobiazko – BNS) savo veiksmais aktyviai palaiko režimą, kuris kelia grėsmę Lietuvai ir visam mūsų regionui, ir ta grėsmė – ne dėl to, kad ji gera čiuožėja ir dalyvauja įvairiuose projektuose, bet dėl to, kieno organizuojami ir remiami tie čiuožimai. Žinome, kad Tatjana Navka yra ne tik D.Peskovo, kas yra Kremliaus propagandos ruporas, žmona, bet kartu jai pritaikytos sankcijos. Ir sankcijos pritaikytos pačioje Ukrainoje, Europos Sąjungoje, JAV ir kitose demokratinėse valstybėse. Už ką? Už tai, kad ji remia invaziją, aktyviai palaiko režimą“, – žurnalistams teigė Seimo narė.
Ji pranešė Rusijos žiniasklaidoje radusi informaciją, jog T.Navkos pastatytas ledo spektaklį „Ruslanas ir Liudmila“, kur dalyvauja ir Lietuvos piliečiai Povilas Vanagas bei M.Drobiazko, ketinta rodyti Rusijos okupuotame Luhansko mieste, tačiau renginys atšauktas dėl saugumo.
Kultūros ministras Simonas Kairys pritarė, kad Rusijoje kultūra naudojama kaip ginklas, o pilietybės turėjimas rodo glaudų ryšį su valstybe.
„Manau, kad pilietybė yra aiškiai apibrėžtas ryšys su valstybe ir, manau, kad teisingi tie visi svarstymai ir sprendimai, nes pasislėpti tik už gėrio ir grožio sąvokos, kada kultūra toje priešiškoje šalyje iš esmės naudojama kaip ginklas, kaip nuomonės formavimas, manau, akivaizdu, kad su pilietybe tai nelabai dera“, – tvirtino ministras.
Opozicija įžvelgia diskriminaciją
Tuo metu opozicijos atstovai sakė, kad pilietybės atėmimas iš ledo čiuožėjos, jeigu būtų priimtas toks galutinis sprendimas, gali kirstis su teisinės valstybės principais.
„Taip išeina, kad išskiriame dviejų tipų pilietybes: viena yra ta, kurią gimdami žmonės įgyja natūraliai, kita – kurią gauna už tam tikrus nuopelnus. Šiuo atveju bandoma parodyti tas dvi pilietybes kaip skirtingas. Mūsų pozicija paprasta – visų žmonių pilietybės yra vienodos ir atėmimo pagrindai joms turi būti vienodi“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Šiuo atveju, kad ir kaip nepatiktų, kad ir kaip nepateisintume jos elgesio ir valstybiškai, ir bendražmogiška prasme, iš tiesų tai ciniškas elgesys, ką daro, bet man atrodo, teisinio pagrindo atiminėti ir daryti tokius veiksmus vis dėlto nėra“, – teigė jis.
Anot Mišrios Seimo narių grupės vadovės Agnės Širinskienės, Seimo priimta įstatymo pataisa neatitinka tarptautinės teisės nuostatų ir yra diskriminacinės pagal savo pobūdį, nes nusitaikyta tik į žmones, kurie turi dvigubą pilietybę.
„Pilietybės gavimo ar kitų sąlygų atžvilgiu žmonės negali būti diskriminuojami“, – tvirtino ji.
Be to, parlamentarė sakė, kad iš M.Drobiazko pilietybė gali būti atimta dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, o Valstybės saugumo departamentas (VSD), jos žiniomis, apie tai pastabų nepateikė.
„Iš VSD, kaip suprantu, jokių pastabų dėl nacionalinio saugumo interesų ir grėsmių nebuvo gauta, tos grėsmės, kiek atsimenu, vėliau buvo sukurtos vienoje iš ministerijų. Tai neatrodo kaip teisinė valstybė, pradedant įstatymo priėmimu ir baigiant tuo, kaip dabar tą įstatymą ar situaciją bandoma pritempti prie konkretaus žmogaus“, – kalbėjo A.Širinskienė.
