Kaip pranešė Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyrius, spalio 22-23 d. Dubajuje ir Abu Dabyje numatyti dvišaliai susitikimai su Abu Dabio karališkuoju princu ir JAE ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotoju šeichu Mohamedu Bin Zayedu Al Nahyanu, JAE vicepremjeru ir prezidentinių reikalų ministru šeichu Mansouru Bin Zayedu Al Nahyanu.
Premjerė susitiks su lietuvių bendruomene, atidarys Lietuvos ir JAE verslo forumą, kuriame laukiama daugiau kaip 100 Lietuvos verslo ir verslo asocijuotų struktūrų atstovų.
Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kad spalio 21-24 d. paveda užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pavaduoti premjerę jos vizito į JAE metu.
Paviljonas išsiskiria
Spalio 1-ąją Dubajuje prasidėjusi ir pusę metų truksianti pasaulinė paroda „EXPO 2020“, tikimasi, taps didžiausiu ir labiausiai lauktu šių ir ateinančių metų tarptautiniu renginiu.
Jaukia medine konstrukcija iš kitų šalių paviljonų išsiskiriantis Lietuvos paviljonas nuo pat pirmųjų akimirkų esą traukia lankytojus.
Paviljono inauguracijoje dalyvavusio aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, Dubajuje mūsų šalis prisistato kaip medinės architektūros, atsinaujinančių energijos išteklių, ekologiško maisto ir aukštųjų technologijų valstybė.
Jo idėja gimė pagal mūsų šalies pristatymo užsienyje strategijos pozicionavimo koncepciją „Open for Co-creation“ („Atvira kurti kartu“).
Taip siekiama pristatyti Lietuvą kaip šiuolaikišką ir atvirą bendradarbiavimui šalį, išryškinant šalies ekonominį ir globalių sprendimų, keičiančių ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žmonių gyvenimus, kūrimo potencialą, pranešė Vyriausybės kanceliarija.
Lietuvos paviljonas, pastatytas pagal konkursą laimėjusios MB „Baukas“ projektą, sujungia modernias ir tradicines architektūros tendencijas: lankytojus pasitinka medinė konstrukcija, papuošta natūralių spalvų tradicinėmis langinėmis, ant pastato sumontuota šiuolaikinė saulės baterijų elektrinė.
Savo stiliumi šis 1 tūkst. kv. m. pastatas, įsiterpęs tarp Slovėnijos ir Švedijos paviljonų, esą puikiai prie jų dera ir kartu pabrėžia šios parodos dalies, skirtos darniam vystymuisi, privalumus.
Centrinę paviljono salę puošia išraiškinga instaliacija – „Kinetinis inovacijų medis“, kurią sukūrė, suprojektavo ir pagamino parodų įmonė „Mart Pro“: tradicinių lietuviškų juostų motyvai joje persipina su vadinamuosiuose „Sėkmės podiumuose“ pristatomais inovatyviais technologiniais sprendimais.
Juose parodos lankytojams pristatomos Lietuvoje ir bendradarbiaujant su kitomis šalimis sukurtos technologijos ar sprendimai, kuriais siekiama tausoti aplinką bei kurie galėtų keisti pasaulį (mūsų šalies pasiekimai gyvybės mokslų, lazerių, atsinaujinančios energetikos, žiedinės ekonomikos ir kitose pažangiausiose srityse).
Salės centre sumontuotas sumažintas „Portalo“, šiuo metu jungiančio Vilnių su Liublinu, o ateityje pretenduojančio išplisti po įvairius pasaulio miestus, modelis.
Lankytojus į šią salę lydi informatyvūs ir žaismingi kitos su parodomis dirbančios įmonės „Ho Pro“ šiai ekspozicijai pritaikyti skaidraus stiklo ekranai (langai), kurių turinys atspindi neseniai parengtą ir patvirtintą Lietuvos pristatymo pasaulyje strategiją.
Paviljone veikia nedidelis lietuviškų patiekalų ir gėrimų restoranas, dirba suvenyrų krautuvėlė. Darbui su paviljono lankytojais suburta dvylikos gidų komanda.
Svarbiausias paviljono verslo, mokslo ir kultūrinių renginių programos akcentas – Lietuvos nacionalinė diena, kuri parodoje bus minima kaip tik spalio 22-ąją viešint I.Šimonytei. Tą pačią dieną vyks ir Verslo forumas.
Koncerte – ir klasika, ir elektronika
Nacionalinės dienos kultūrinę programą rengia „Vilniaus miesto opera“ – parodos Jubiliejinėje scenoje koncertuos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (vadovas Gintaras Rinkevičius), žinomi Lietuvos operos solistai Vida Miknevičiūtė, Almas Švilpa, Ieva Prudnikovaitė kartu su jaunaisiais talentais Lina Dambrauskaite, Romanu Kudriašovu ir Edgaru Dovidovičiumi.
Prie jų prisijungs elektroninės muzikos meistrai. Šį Gala koncertą, kurį režisuos Dalia Ibelhauptaitė, galės stebėti iki 7 tūkst. žiūrovų.
Nors dėl pandemijos pasaulinė paroda per visą 170 metų istoriją pirmą kartą buvo atidėta metams, nesikeitė nei jos tema („Sujunkime pasaulį, kurkime ateitį“), nei anksčiau planuotas dalyvių skaičius (192 valstybės), nei pavadinimas – nors paroda baigsis kitų metų kovo 31 d., ji vis tiek vadinasi „EXPO 2020“.
Lietuva oficialiai EXPO parodose dalyvauja nuo 1937 m., o atgavusi nepriklausomybę nepraleido nė vienos ir iš viso yra dalyvavusi jau trylikoje.
Pasaulinės parodos vyksta nuo 1851 m. ir iki mūsų laikų nepraranda svarbos. Savo reikšme ir populiarumu jos lyginamos su olimpinėmis žaidynėmis ir kitais svarbiausiais tarptautiniais renginiais.
Dabar pasaulinės parodos rengiamos kas penkerius metus ir trunka šešis mėnesius. Jose dalyvauja dauguma pasaulio valstybių (Hanoveryje 2000 m. dalyvavo 155 valstybės, Šanchajuje 2010 m. – 192, Milane 2015 m. – 144), šias parodas aplanko milijonai žmonių (Osakoje 1970 m. užfiksuotas rekordas – 63 mln. lankytojų buvo pagerintas 2010 m., kai parodą Šanchajuje aplankė net 73 mln. žmonių.
