„Žinoma, daug dalykų priklauso nuo aplinkybių, kurias dabar galbūt yra sudėtinga prognozuoti, tačiau taip, iš esmės, įmanoma turėti ją, kaip pasakyti, ne visiškai savarankiškai, su tam tikrais partnerių (...) įgalintojais“, – antradienį žurnalistams sakė premjerė.
„Tai dalies partnerių įgalintojų toliau reikėtų, bet labai didelė dalis parengtumo arba galėjimo vykdyti veiklas būtų. Taip – įmanoma ją sukurti iki 2030 metų, bent jau pagal tai, kaip dabar atrodo“, – pažymėjo ji.
Dėl divizijos kūrimo pirmadienį sutarė Valstybės gynimo taryba (VGT).
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį pažymėjo, jog divizija bus įkurta pakeitus įstatymus, o 2030 metais, planuojama, bus pasiektas jos operacinis pajėgumas. Tai reiškia, kad jai bus priskirtas reikiamas karių skaičius, reikiama ginkluotė, bus surengtos vieneto pratybos.
Anot jo, išlaidos kuriant diviziją sieks vidutiniškai 200 mln. eurų per metus iki 2030-ųjų.
Pareigūnai teigia, kad dalis Lietuvos įsigyjamos ginkluotės jau dabar priskiriamos divizijos lygmens karinei įrangai, pavyzdžiui, iš JAV perkamos reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS, tačiau reikės įsigyti ir naujų ginklų, tarp jų – tankų.
Apie svarstymus Lietuvoje kurti diviziją sausumos kariuomenės pagrindu ministras informavo kovo pradžioje. Kariuomenė balandį patvirtino jau turinti apie tris ketvirtadalius divizijai reikalingų pajėgumų ir artimiausiu metu planuojanti įsigyti daugiau karinės technikos, reikalingos šio karinio vieneto suformavimui.
Manevriniai vienetai būtų formuojami pėstininkų brigadų „Geležinis Vilkas“ ir “Žemaitija“ bei rezervinės lengvosios pėstininkų brigados „Aukštaitija“ pagrindu.
Divizija yra karinis vienetas, kurį sudaro keletas brigadų. Kariuomenės teigimu, divizijoje tarnautų 17–18 tūkst. karių.
