„Nenorėčiau spekuliuoti, bet, man atrodo, galėčiau turbūt taip spėti, kad jei nepavyks (susitarti – BNS) rinkiminiais metais, tai turės pavykti iš karto po rinkimų“, – pirmadienį interviu LRT laidoje „Dienos tema“ sakė ministrė pirmininkė.
„Ir tai bus kažkuria prasme nesąžininga Lietuvos visuomenės atžvilgiu“, – pridūrė ji.
I. Šimonytės teigimu, „nėra sąžininga“ rinkiminės kampanijos metu kalbėti apie planuojamus pokyčius krašto apsaugoje, tačiau nenurodyti, iš ko jie bus finansuojami.
„Gali būti taip būti, kad mums nepavyks susitarti todėl, kad politikai teiks kažkokius savo atskirus išskaičiavimus kaip prioritetą, bet vis dėlto tos politinės jėgos, kurios pretenduoja į valdžią ir tikisi būti Vyriausybėje, labai gerai mato, kad tas uždavinys, apie kurį šiandien kalbėjome, yra dar bent dviem Vyriausybėms, tai kažkaip pabėgti nuo atsakymo į šitą klausimą, greičiausiai, nepavyks“, – sakė premjerė.
Kiek anksčiau pirmadienį ministrė pirmininkė Vyriausybėje su partijų, verslo asociacijų ir profsąjungų atstovais aptarė galimus gynybos finansavimo didinimo variantus.
Anot jos, vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc. BVP.
Finansų ministerija siūlo penkias alternatyvas: skolinimąsi, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio mažinimą, taip pat galimą trijų mokesčių didinimą – PVM, pelno ir gyventojų pajamų.
Dalis susitikime dalyvavusių politikų teigė, kad didinami galėtų būti tik tie mokesčiai, kurie nėra susiję su būtinu vartojimu. Jie taip pat tvirtino matantys ir daugiau variantų, pavyzdžiui, efektyviau ištraukiant lėšas iš šešėlio, sudarant galimybę valstybei pasiskolinti iš gyventojų.
Verslo organizacijos sako palaikančios naujo gynybos mokesčio įvedimo idėją, tačiau pabrėžia, jog jis turi būti visuotinis, tuo metu darbuotojų atstovai ragina labiau apmokestinti įmones didinant pelno mokestį.
Didesnio finansavimo krašto apsaugai reikia Lietuvai iki 2030 metų planuojant įkurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių, taip reaguojant į Rusijos keliamas grėsmes po invazijos į Ukrainą.