Vėlinių savaitgalis šįmet nusitęs ir truks keturias dienas.
„Aš neslepiu, kad tam tikrą susirūpinimą kelia Vėlinės. Labai gerai atsimenam, kaip praėjusiais metais po Vėlinių mes turėjome atvejų augimo paspartėjimą.
Kadangi šiais metais Vėlinės yra keturių dienų, nes yra savaitgalis ir dar dvi nedarbo dienos, labai raginčiau žmones, kurie ketina kažkur vykti, gerai apgalvoti, kur vyksta. Galvojant apie susitikimus su giminėmis ir artimaisiais, – įvertinti, kokia yra rizika gimines ir artimuosius užkrėsti“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo I.Šimonytė.
Vyriausybė, pasak jos, per Vėlinių savaitgalį nesvarsto įvedinėti judėjimo ribojimų.
„Tik prašoma žmonių sąmoningumo, – pažymėjo ministrė pirmininkė.
– Nors žinau, kad mano prašymai kai kuriems žmonėms nėra labai įdomūs, bet vis dėlto aš siūlyčiau į juos įsiklausyti. Ir ne dėl to, ką sako Vyriausybė, valdžia, Seimo nariai ar dar kažkas, o tiesiog dėl pačių žmonių saugumo.“
Sugrįžti prie nuotolinio mokymo neketinama
Pasak I.Šimonytės, norint aplankyti artimuosius, derėtų įsivertinti, ar jie, ypač vyresnio amžiaus žmonės, yra paskiepyti nuo koronaviruso.
„Tol, kol turime nemažą dalį nepaskiepytų vyriausio amžiaus žmonių, riziką tiems žmonėms pirmiausia keliame mes patys. Reikėtų tą įvertinti ir įvairius giminių susitikimus, kurie tokiais atvejais įprasti, apriboti tiek, kad jie nekeltų grėsmės mums brangiausiems žmonėms“, – kalbėjo premjerė.
Reikėtų įvairius giminių susitikimus apriboti tiek, kad jie nekeltų grėsmės mums brangiausiems žmonėms.
Turint omenyje, jog koronavirusas plinta ugdymo įstaigose, svarstoma galimybė paankstinti moksleivių rudens atostogas – jos truktų ne vieną, o dvi savaites.
Dėl to, pasak I.Šimonytės, tariamasi ir su ekspertais.
„Apie atostogų trukmę yra diskutuojama. Manau, kad kai ministerijos nutars, pasitarę su ekspertais, koks sprendimas būtų geriausias, tą sprendimą pristatys“, – komentavo ji.
Sprendimas paankstinti moksleivių atostogas, pasak I.Šimonytės, galėtų būti „kaip tam tikras grandinės nutraukimas“.
Bet, anot jos, apie vaikų grąžinimą į nuotolinį ugdymą kalbos nėra.
Skelbti karantino neplanuojama
Premjerės įsitikinimu, vaikai nuo 12 metų nuo COVID-19 galėtų būti skiepijami aktyviau.
„Trečdalis naujų atvejų kiekvieną dieną yra vaikai ir paaugliai iki 18 metų. Dalis iš jų galėtų būti paskiepyti. 12–15 metų grupėje persirgusių vaikų jau yra keliolika procentų, tai yra tikrai daug. Paskiepytų yra apie 30 proc. Vadinasi, imunizacija sparčiai didėja, bet, deja, didėja susirgimo būdu“, – dėstė I.Šimonytė.
„Aš žinau, kad kai kurie tėvai abejoja dėl vaikų skiepijimo baimindamiesi šalutinių poveikių. Bet kažkaip keistai nesibaimina šalutinių poveikių, kuriuos atnešt gali pati liga, kurie lygiai taip pat mums iki galo neaiškūs“, – pridūrė ji.
Poreikio Lietuvoje skelbti karantiną, kokį augant koronaviruso atvejų skaičiui įsivedė Latvija, I.Šimonytė teigė nematanti.
