Ji taip pat teigė nedalyvausianti komisijos veikloje, tačiau galėtų joje liudyti, jei bus pakviesta.
„Aš balsavau pateikime, balsavau svarstyme, balsuosiu ir priėmime. Nemanau, kad yra problema, kad Seimas išsiaiškintų atsakymus į tuos klausimus, kurie yra suformuluoti. Man atrodo, kad jūsų kolegos žurnalistai padarė vis dėlto rimtą darbą, nors kažkam tai atrodo pasakų knyga ar kažkas panašaus“, – žurnalistams antradienį Seime sakė premjerė.
Pasak I.Šimonytės, klausimų dėl pranešėjo istorijos buvo kilę ir praėjusios kadencijos Seime, tačiau tuomet atsakymų į juos nebuvo rasta.
„Tai jei šitas Seimas nusprendė prie šitų klausimų grįžti, ypatingai po to, kai buvo išleista knyga ir pateikta daugiau detalių, tai yra Seimo valia. Aš toje komisijoje nesiruošiu niekaip dalyvauti, nebent būsiu pakviesta liudyti kaip liudininkė“, – tvirtino ji
Dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo šiuo klausimu Seimas numato apsispręsti antradienį.
Projektą inicijavo 36 parlamentarai, dauguma – iš valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio bei Laisvės frakcijų.
Vienas tyrimo iniciatorių, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas sako, kad keliami klausimai yra susiję su demokratijos pamatais, rinkimų sistemos saugumu, pranešėjų apsauga.
Prieš tyrimą pasisakantys parlamentarai, daugiausiai iš opozicijos, teigia, kad jis būtų nukreiptas prieš šalies vadovą G.Nausėdą, siekiant sumenkinti jo populiarumą artėjant prezidento rinkimams 2024 metų pavasarį.
Siūloma, kad komisija aiškintųsi pranešėjo informaciją dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo apie asmenis, galimo neteisėto poveikio žvalgybos veiklai, galimo kišimosi į rinkimų procesus per 2019 metų prezidento rinkimus, galimos neteisėtos paramos šiai kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijai.
Iniciatyva burti komisiją kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui apie Valstybės saugumo departamento vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.
Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.
Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“. Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G.Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.
Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.
VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G.Nausėdos aplinka, o R.Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G.Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.
