„Yra sudėtingas balansas tarp kai kurių savivaldybių pageidavimo leisti sparčiau judėti prioriteto eile, leisti skiepyti visus, kas nori skiepytis, ir visuomenės intereso, kad būtų paskiepyta kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kurių dabar turim paskiepyta apie 50 proc.
Mums tikrai dar gerokai reikia pasitempti, tai yra 150–200 tūkst. žmonių pasiekti, kad galėtumėm kalbėti apie 80 proc.“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams komentavo I.Šimonytė.
Vyresni nenori „AstraZeneca“ vakcinos?
Ji pažymėjo, kad 65-erių metų ir vyresni žmonės yra rizikos grupėje. Todėl būtent juos svarbu paskiepyti kuo greičiau.
„Būtent šitie žmonės turi didžiausią riziką sirgti sunkiai, ar net mirti apsikrėtę COVID-19. Šiems žmonėms, jų skiepijimui turėtų būti skiriamas absoliutus prioritetas“, – pabrėžė premjerė.
Savivaldybės, anot jos, dažnai aiškina, kad vyresnio amžiaus žmonės atsisako skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, esą todėl vietoje jų tenka ieškoti norinčiųjų skiepytis iš kitų prioritetinių grupių.
„Gaila, kad taip yra. Teigiama savivaldybių, kad daug vyresnio amžiaus žmonių laukia mRNR vakcinų – „Pfizer“ arba „Moderna“, – teigė I.Šimonytė.
Į Lietuvą, anot premjerės, didelės siuntos šių vakcinų artimiausiu metu ir atkeliaus: „Kadangi šią savaitę Lietuva gauna 75 tūkst. „Pfizer“ vakcinų ir kitą savaitę taip pat tiek, čia jau yra nemažas kiekis. Atmetus revakcinaciją, maždaug 100 tūkst. žmonių galėtų būti paskiepyta pirmąja doze.“
Tad esą greitai ir pasimatys, ar lėta senjorų vakcinacija susijusi su „AstraZeneca“ vakcina, o gal tai lemia kitos priežastys.
„Labai greitai įsitikinsim ir pamatysim, ar čia yra vakcinos problema, ar yra kita problema. Jeigu žmonės tikrai laukia vakcinos, vadinasi, mes turėtume turėti labai sėkmingas dvi savaites skiepijimo tempų“, – nurodė I.Šimonytė.
Jeigu žmonės tikrai laukia vakcinos, vadinasi, mes turėtume turėti labai sėkmingas dvi savaites skiepijimo tempų.
Siūlo semtis patirties iš Jungtinės Karalystės
Svarbu, pasak jos, Lietuvoje skiepyti ir kuo greičiau. To pavyzdys – Jungtinė Karalystė.
„Pavyzdys, kuris mus įkvepia šitame darbe labiausiai ir mus visus kaip visuomenę turėtų įkvėpti, yra Jungtinės Karalystės pavyzdys, kurioje paskiepijus beveik 50 proc. žmonių, atvejų skaičius, apie kurį kalbama, yra tarp 0 ir 100. Vyriausybė ten kalba apie apribojimų pabaigą, apie kurią mes svarstyti nelabai galime.
Mūsų uždavinys – tuos gaunamus didelius vakcinų kiekius, kuriuos turėsime balandį–gegužę, kaip įmanoma greičiau suskiepyti, kad mes turėtume kuo didesnę apsaugą ir tas atvejų skaičius turėtų tvarkytis pats“, – teigė ministrė pirmininkė.
Trečiadienį skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, pirmąją skiepo dozę iki šiol Lietuvoje gavo 404 tūkst. 477 žmonės arba 14,47 proc. šalies gyventojų, abi – 179 tūkst. 386 žmonės arba 6,42 proc. gyventojų.
Bent viena vakcinos doze yra paskiepyti 47,7 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 41,7 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų.
Lietuva iki šiol yra gavusi 642 tūkst. 365 vakcinos dozių, visos jos pristatytos į skiepijimo centrus. Juose iki šiol sunaudotos 583 tūkst. 863 dozės.
