„Artimiausiu metu turbūt labai daug kalbėsime apie tai, kokia bus artėjanti žiema, kaip esam kiekvienas pasirengęs, kokių turime išteklių, kokias problemas spręsime, bet tuo pačiu metu tai yra ir tas laikotarpis, kada esame pradėję ruošti roges vasarą“, – kalbėjo I.Šimonytė.
„Sunku įsivaizduoti kokio dydžio rogių šįmet reikės, tačiau kartu tai yra ir galimybė žengti žingsnį toliau mūsų šalies energetinio tvarumo, žalumo, atsparumo linkme. Manau, kad surėmę pečius, be jokių abejonių, atlaikysime tą kovą, kuria yra bandoma pražudyti visą Europą“, – pridūrė premjerė.
Renginys organizuotas Vilniaus miesto savivaldybės kvietė kolegas iš kitų regionų, jame buvo dalijamasi gerąja patirtimi.
Anot I.Šimonytės, kiekviename regione yra gerosios praktikos pavyzdžių, jais reikia dalytis ir tai padeda valstybei pasiekti bendrų tikslų.
Premjerė teigė, jog savivaldybėms ir miestas yra svarbu išlaikyti savo unikalumą, tačiau „tuo pačiu metu nebijoti keistis, priimti iššūkius, kurie dažnai ištinka mus visus vienu metu – ar tai būtų pandemija, nelegali migracija, energetinis karas“.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pažymėjo, jog krizių, ekstremalių situacijų fone svarbus tarpusavio bendradarbiavimas tarp savivaldybių ir Vyriausybės.
„Vyriausybė parengė ir šiuo metu Seime yra svarstomas krizių valdymo modelis. Tai reiškia, kad savivaldybės bus dar labiau įtrauktos ir bus dar glaudesnis bendradarbiavimas šitame procese“, – sakė ji.
Konferencijoje pranešimus skaito Vilniaus meras, vyriausiasis miesto architektas, vyriausiasis miesto inžinierius, mero pavaduotojas ir patarėjai.
Jos metu diskutuojama ir apie pagalbą Ukrainai, architektūros taisykles, gatvių ir žalumo standarto keitimą.
Konferencijoje dalyvauja merai iš 34 savivaldybių. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių merų renginyje nebuvo.
