„Akivaizdu, kad tose srityse, kurios pagal Konstituciją reikalauja bendro Vyriausybės ir prezidento veikimo – saugumo, o ir užsienio politikos srityse – taip ir yra veikiama, kartu siekiant tų pačių geopolitinių tikslų. Ir tai yra svarbiausia žinia ir komentaras į spekuliacijas apie egzistuojančius kokius nors nesutarimus“, – teigia I.Šimonytė komentuodama metinį prezidento pranešimą, komentarą BNS perdavė jos atstovė Rasa Jakilaitienė.
Tačiau vidaus politikoje, premjerės teigimu, prezidentas pasirinko būti Vyriausybės kritiku.
„Vidaus politikoje – galbūt dėl idėjinių, galbūt dėl politinių sumetimų – prezidentas yra pasirinkęs būti veikiau Vyriausybės kritiku. Tačiau Vyriausybė dirba pagal Seimo patvirtintą programą, visą konstruktyvią kritiką stengiasi vertinti ir priimti, nepriklausomai, iš kur ji kyla“, – pažymi I.Šimonytė.
Šalies vadovas metiniame pranešime pabrėžė Lietuvos indėlį tiekiant pagalbą Ukrainai, politikų ir institucijų sutelktas pastangas, taip pat teigė asmeniškai prisiimantis įsipareigojimą, kad Lietuva prisidėtų prie Ukrainos atstatymo karui pasibaigus.
„Nuosekliai siekiau perduoti aiškią ir nedviprasmišką žinią, kad viso laisvojo pasaulio pareiga yra padėti Ukrainai ir duoti atkirtį Rusijai. Tą patį darė ir Seimo nariai, ir Vyriausybė, ir visas Lietuvos diplomatinis korpusas. Rezultatai – prieš mūsų akis“, – metiniame pranešime tvirtino G.Nausėda, kaip pasiekimą nurodęs beprecedentes Europos Sąjungos sankcijas Rusijai.
Kalbėdamas apie vidaus klausimus jis kritikavo pandemijos valdymą, pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje sakė vykstant per lėtai, kritikavo Vyriausybės neįgyvendintą mokesčių reformą.
„Rimta problema išlieka Lietuvos mokesčių sistemoje užkoduotas neteisingumas. Tartum visi šią problemą supranta, visi pritariamai linksi galvomis. Tačiau skambūs pažadai įgyvendinti ambicingą mokesčių reformą, deja, jau kažkelintą kartą baigėsi niekuo“, – sakė prezidentas.
