„Pagrindinis siekis būtų tas, kad Ukraina būtų šio susitikimo laimėtoja, o kas tai bus konkrečiai, dėl to dar reikės padirbėti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Ji pabrėžė, kad susitikimą rengianti Lietuva sieks „optimalaus rezultato“ dėl Ukrainos, kurį konkrečiai dar sudėtinga įvardinti, vykstant Aljanso partnerių diskusijoms.
„NATO yra 30 valstybių Aljansas, kur Lietuva sieks optimalaus rezultato. Koks bus tas optimalus rezultatas, šiandien aš jums negaliu įvardyti todėl, kad tai yra 30 valstybių susitarimo dalykas“, – žurnalistams sakė I.Šimonytė.
Ji taip pat pažymėjo, kad niekas negali uždrausti Ukrainai tapti NATO nare, jei pati šalis to siekia, ir Vilniaus susitikimo rezultatas turi suteikti Ukrainai aiškią perspektyvą.
„Dienų gale Ukrainos noras tapti NATO nare turi būti gerbiamas ir, jei valstybė to siekia, valstybė turi turėti galimybę tai pasiekti, o kokiais žingsniais ten nukeliauti, čia ne toks paprastas atsakymas, kadangi tam reikia sutarimo su Aljanso partneriais“, – kalbėjo premjerė.
Ieškoma formuluotės Ukrainai
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės teigimu, Lietuva yra viena aktyviausių ir nuosekliausių Ukrainos narystės NATO rėmėjų, o per susitikimą Vilniuje „turi būti pasiektas maksimumas“.
„Lietuva su šalimis bendramintėmis – tai Baltijos šalys, Lenkija, kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys, – nuosekliai mano, kad Ukrainos narystė NATO yra tik laiko klausimas. Kas bus pasiekta Vilniaus summito metu, vėlgi, mūsų nuomone, turėtų būti maksimumas“, – žurnalistams sakė A.Skaisgirytė.
Tuo pačiu ji pažymėjo, kad NATO yra konsensusu paremta organizacija, tad dėl formuluočių turės sutarti visos 30 ar 32 šalys, jei oficialiai jungimosi procedūras baigs Švedija ir Suomija.
Ji teigė negalinti pasakyti, kokios formuluotės dėl Ukrainos narystės svarstomos, „nes tai yra diplomatinis laukas“, o klausiama, kaip vertina konferencijoje nuskambėjusią „Ukraine invited“ (Ukraina pakviesta), teigė, jog tai yra „puiki versija, viena iš galimų“.
Kritiniai metai saugumo ateičiai
Vyriausybės vadovė ir prezidento patarėja dalyvavo parlamente vykstančioje politikų, sprendimų priėmėjų ir ekspertų diskusijoje apie liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo iššūkius bei galimybes. Šis susitikimas atviras, tačiau vyksta pagal taisyklę, kad jo dalyvių pasisakymai gali būti cituojami nenurodant konkretaus kalbėtojo.
Konferencijos dalyviai sutarė, kad Ukrainos tema turi vyrauti per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
Jų teigimu, 2023-ieji yra kritiniai metai tiek Ukrainos, tiek visos Europos saugumo ateičiai.
Ne vienas kalbėtojas atkreipė dėmesį, kad nepaisant brutalios Rusijos agresijos Ukrainoje, ne visos NATO valstybės praregėjo, jog ši valstybė yra ilgalaikė grėsmė. Pabrėžta, kad Vilniuje sąjungininkus būtina įtikinti, jog Europos saugumas įmanomas tik be Rusijos.
„Norint tvarios taikos, turime būti pasiruošę ilgai konfrontacijai su Rusija. Nors ji patiria pralaimėjimų mūšio lauke, nematome ženklų, kurie leistų teigti, kad jos grėsmė mažėja“, – sakė ekspertai.
Jų teigimu, Ukraina šiuo metu nuo Rusijos saugo visą Vakarų pasaulį.
„Jei norime išvengti dar didesnio karo, turi nelikti jokių tabu tiekiant ginklus Ukrainai“, – tvirtino konferencijos dalyvis.
„Jeigu Ukraina nebus NATO, mes visada būsime taikinys. (...) Nepamirškime, kad taikinys esame mes, ir vidutinės trukmės taikinys“, – akcentavo kitas kalbėtojas.
Pasak jo, Vilniaus susitikimas yra paskutinis laikas, kai galima ir reikia pasiekti politinį lūžį sąjungininkų smegenyse dėl Ukrainos narystės NATO ir požiūrio į Rusiją.
Karas baigsis tą pačią akimirką, kai mes Vilniaus summite pasakysime, jog Ukraina bus NATO narė.
„Karas baigsis tą pačią akimirką, kai mes Vilniaus summite pasakysime, jog Ukraina bus NATO narė“, – tvirtino jis.
Kito eksperto teigimu, klaida buvo manyti, kad Ukrainos nepriėmimas į NATO neeskaluos Rusijos grėsmės. Pasak jo, būtent šis sprendimas leido jam pradėti karą.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vys liepos 11–12 dienomis.
