„Mano nuomone, toks menkinimas, kažkoks peizojimas, vadinimas jų kažkokiais parašiutistais ir dar kažkuo, mano supratimu, nedera nei prezidento atstovams, nei pačiam prezidentui“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė premjerė.
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu laidai „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ šią savaitę iškėlė abejones dėl konkursų į ambasadorius proceso skaidrumo.
Anot jo, po konkursų išaiškėja, kad kandidatūros siūlomos pakartotinai, nors ir buvo atmestos kaip netinkamos.
„Tai tada man kyla klausimas, ar čia nuoširdus procesas atrankos ambasadoriaus, ar tai yra viso labo tik proceso imitacija. Jeigu yra imitacija ir jeigu norima pasirūpinti „parašiutais“, tai mes čia parašiutų nesiuvame Prezidentūroje. Yra galbūt karinėse bazėse užsilikę dar kur nors“, – kalbėjo šalies vadovas.
Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas trečiadienį pareiškė, kad ginčas dėl naujų ambasadorių skyrimo kilo dėl to, jog „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti svarbias pozicijas.
„Valstybininkais“ neoficialiai vadinta tarnautojų ir pareigūnų grupė, galimai dariusi jų įgaliojimus viršijusį poveikį svarbiausiems Lietuvos politiniams ir ekonominiams procesams.
Anot prezidento vyriausiojo patarėjo, kai kurie pasisakymai socialinėje žiniasklaidoje rodo, kad „15 metų praeityje buvę vadinamieji valstybininkai bando grįžti į atsakingas pareigybes Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje“.
F. Jansonas taip reagavo į pastaruoju metu kilusius viešus aiškinimusis tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos, valdančiosios daugumos atstovų dėl stringančio kai kurių ambasadorių skyrimo.
Kovo 11-osios signataras, ilgametis diplomatas Albinas Januška, viešai vadintas net „valstybininkų“ klano organizatoriumi, feisbuke šią savaitę paskelbė, kad prezidentui neįtikęs kandidatas į ambasadorius Lenkijoje yra buvęs ambasadorius Austrijoje ir Sakartvele Giedrius Puodžiūnas, dirbęs ir Lietuvos ambasados Lenkijos pirmuoju sekretoriumi bei šios ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu.
Jis mini, kad prezidentui užkliuvo ir kitų profesionalių diplomatų kandidatūros: Egidijaus Meilūno, Simono Šatūno, Ingos Stanytės-Taločkienės, Rolando Kriščiūno, Rolando Kačinsko, Laimono Talat-Kelpšos. Pasak A. Januškos, šių pavardžių nutekinimas žiniasklaidai daro žalą ne tik konkretiems asmenims, bet ir valstybei.
„Visi siūlomi kandidatai, išskyrus kelis atvejus, kurie buvo įdiplomatinti prezidento sprendimu, yra karjeros diplomatai, turintys ilgametę darbo patirtį diplomatinėje tarnyboje. Daugelį jų (...) tikrai pažįstu daugybę metų ir žinau jų nuopelnus ir žinau, ką jie yra padarę ir ką sugeba ir už ką turime būti jiems visiems dėkingi“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė teigė mananti, kad šis ginčas „nėra tik apie diplomatinę tarnybą.“
„Labai panaši situacija buvo su buvusios Vyriausybės ministru Eimučiu Misiūnu, kuris norėjo grįžti į teisėjo pozicijas ir jam ta galimybė buvo užkirsta irgi labai abejotinais pagrindais, kažkokiais pokalbiais apie tai, kad žmonės turi būti atšalę ir kažkokiame šaldytuve palaikyti“, – kalbėjo premjerė.
E. Misiūnas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju buvo paskirtas 2015-aisiais. 2016 metų gruodį jis tapo vidaus reikalų ministru ir šias pareigas ėjo iki 2019 metų rugpjūčio, po to iki 2020 metų gruodžio mėnesio buvo krašto apsaugos viceministru.
2020 metais jis dalyvavo Seimo rinkimuose ir, kai nebuvo išrinktas, gruodį Nacionalinei teismų administracijai pateikė prašymą iš naujo jį skirti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.
Tačiau prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo sakydamas, kad jam reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis. Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.
Dėl to E. Misiūnas yra kreipęsis į įvairių instancijų teismus.
