Premjeras informaciją gavo iš tarnybų
„Yra tam tikra Rusijos įtaka“, – antradienį Seime susitikęs su opozicinėmis frakcijomis teigė Vyriausybės vadovas, kalbėdamas apie pedagogų profsąjungas.
Jis tvirtino pirmadienį gavęs „informacijos iš tam tikrų tarnybų“.
„Kai tvirtinome 2016 metų biudžetą, viskas buvo suderinta, kiek maždaug atlyginimai didės švietimo sistemoje dirbantiems darbuotojams, kaip bus pereinama prie kitos finansavimo tvarkos, ir niekas šito klausimo nekėlė, jokių švietimo darbuotojų profsąjungų lyderiai, su kuriais irgi buvome susitikę ne vieną kartą“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
A.Butkevičiaus teigimu, dar penktadienį su pedagogų profsąjungų atstovais Vyriausybėje buvo suderėta beveik dėl visų klausimų ir pirmadienį ketinta pasirašyti susitarimą, tačiau po savaitgalio profsąjungos pateikė naujus reikalavimus.
Keičiasi pozicija ir tai yra tam tikra įtaka ir iš išorės, nebijau pasakyti, kad Rusijos (įtaka) kai kurioms profsąjungos yra didelė, detalių neminėsiu.
„Keičiasi pozicija ir tai yra tam tikra įtaka ir iš išorės, nebijau pasakyti, kad Rusijos (įtaka) kai kurioms profsąjungos yra didelė, detalių neminėsiu“, – sakė jis.
Premjeras žurnalistams teigė, kad Lietuvos profesinių sąjungų atstovai turi ryšių su Rusijos profsąjungomis, vyksta į konferencijas Maskvoje, Sankt Peterburge.
„Kas gali paneigti, kad tai paskui nėra jų pasiūlymai ir norai čia, Lietuvoje, įgyvendinami“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Jis teigė negalįs atskleisti daugiau informacijos, nes tai slapta medžiaga.
A.Butkevičiaus teigimu, Rusija daro įtaką Lietuvos profesinėms sąjungoms ne tik dėl pedagogų streikų, bet ir dėl kitų dalykų.
„Paimkite „Komsomolskaja pravda“ ir pasiskaitykite, pamatysite kas ten yra rašoma“, – sakė jis.
Paklaustas, ar Lietuvos profesinės sąjungos gali būti finansuojamos Rusijos, premjeras teigė negalįs atskleisti šios informacijos.
L.Graužinienė kalbės su VSD vadovais
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, kad penktadienį su Valstybės saugumo departamento vadovybe aptars galimą Rusijos įtaką Lietuvos švietimo profsąjungai.
Ji teigė tokios informacijos pati iš Lietuvos specialiųjų tarnybų negavusi.
„Galbūt premjeras buvo užsakęs atlikti išsamesnę analizę“, – svarstė parlamento vadovė.
Galbūt premjeras buvo užsakęs atlikti išsamesnę analizę.
Ji sakė viešoje erdvėje nematanti požymių, kad Lietuvos profsąjungos veiktų pagal nurodymus iš Rusijos.
„Kiek matau profsąjungų veiklą iš viešos erdvės, matau, kad jie veikia pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ir jie tokią teisę streikuoti turi. Reikia gerbti visų teises“, – Seime žurnalistams sakė L.Graužinienė.
Parlamentarai siūlė A.Butkevičiaus pateiktą informaciją nagrinėti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
A.Kubilius šokiruotas
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius savo ruožtu tvirtino esąs šokiruotas A.Butkevičiaus žodžių.
„Mane tokia naujiena, trumpai šnekant, šokiravo, nežinau, ar tai yra pagrįsta kokia nors informacija. Įtariu, kad premjeras tiesiog kalba neatsakingai, ir tai man sutampa bendrai su premjero ir valdančiosios koalicijos elgesiu, kai bet kokia kritika – ar opozicijos, ar žiniasklaidos, ar profsąjungų – vertinama, kaip priešų darbas“, – teigė A.Kubilius.
E.Masiuliui nerimą kelia premjero būklė
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis pareiškė, kad jam nerimą kelia Vyriausybės vadovo būklė.
Esu sunerimęs dėl premjero būklės. Toks jausmas, kad premjerui dabar reikia arba kunigo, arba psichologo, nes pastaruoju metu vis daugiau ir daugiau iš premjero lūpų išgirstame įvairių sąmokslo teorijų.
„Esu sunerimęs dėl premjero būklės. Toks jausmas, kad premjerui dabar reikia arba kunigo, arba psichologo, nes pastaruoju metu vis daugiau ir daugiau iš premjero lūpų išgirstame įvairių sąmokslo teorijų: tai jį ir visą Vyriausybę kas nors verčia, dabar šitas pasakymas reiškia norą sukompromituoti tuos pačius mokytojus. Iš tikrųjų premjeras turėtų atsakingiau sverti savo viešus pasisakymus, nes tai yra skandalinga informacija, jeigu ji yra tikra“, – žurnalistams sakė liberalas.
Jis pabrėžė, kad premjeras privalės pagrįsti savo žodžius.
„Premjeras turės kaip nors pagrįsti, nes vien tai, kad „Komsomolskaja pravda“ pasirodo straipsniukas apie tai, kad Lietuvoje vyksta pedagogų mitingas, tai savaime nėra jokia informacija, leidžianti patvirtinti premjero žodžius, kad profsąjungų streikai yra inicijuoti Rusijos tarnybų“, – kalbėjo E.Masiulis.
Profsąjungos pirmininkas: tai yra kliedesys
LŠPS pirmininkas A.Jurgelevičius antradienį 15min sakė, kad Lietuvoje darosi įprasta, jog pritrūkusi argumentų visi politikai pradeda kalbėti apie Rusijos įtaką.
„Aš esu istorijos mokytojas ir galiu prisiminti karalių Liudviką XIV, kuris buvo mėgėjas kariauti. Jis ant patrankų buvo liepęs išraižyti tokį posakį: „paskutinis karalių argumentas“. O A.Butkevičiui kuris – kitaip nepasakysiu – paskelbė karą profesinėms sąjungoms, paskutinis argumentas yra kliedesys, kad rusai puola“, – tvirtino jis.
A.Jurgelevičius pabrėžė kliedesių nekomentuojantis.
„Aš puikiai žinau savo biografiją, puikiai žinau, kokie argumentai veda mane dirbant mokytoju, dirbant profesinėje sąjungoje ir skelbiant streiką. Netikiu, kad tam tikros tarnybos nežino, kas aš esu toks, jeigu joms apskritai įdomi mano kukli asmenybė. Tik tiek galiu pasakyti“, – teigė profsąjungos pirmininkas.
E.Jesinas: į renginius Rusijoje mes nevažiuojame
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas E.Jesinas 15min sakė lauksiantis, kada A.Butkevičius pateiks savo pareiškimą įrodančius faktus.
„Tada mes ir reaguosime. Ko gero, susitiksime teisme. Manau, premjeras parodė savo politinį nebrandumą, visišką netoliaregiškumą, norėdamas diskredituoti profesinių sąjungų lyderius, jis pasiekė visiškai priešingą tikslą“, – pabrėžė jis.
Pareiškimas nėra pagrįstas faktais, Vyriausybės vadovui tai garbės nedaro.
E.Jesino teigimu, žiniasklaidoje perskaitę premjero žodžius jam skambina pasipiktinę profsąjungos nariai: „Pareiškimas nėra pagrįstas faktais, Vyriausybės vadovui tai garbės nedaro.“
Profsąjungos vadovas tvirtino, kad profsąjungų atstovai į jokius renginius ar seminarus į Rusiją nevyksta.
„Skaičiau jo pasakymą, kad į Sankt Peterburgą, į Maskvą... Tikrai mes tokių kelionių neturėjome ir neturime. Mūsų žmonės važiuoja į Briuselį, Kopenhagą, Madridą, kur būna bendri Europos profesinių sąjungų renginiai. O Rusija... nėra tokių renginių, kuriuose mes dalyvautume, tai yra grynas šmeižtas“, – piktinosi pašnekovas.
A.Butkevičius džiaugiasi nepaminėjęs pavardžių
Apie tai antradienį paklaustas A.Butkevičius sakė, kad nesibaimina būti paduotas į teismą dėl šmeižto.
„Tai labai malonu. Pavardės nebuvo paminėtos“, – Seime teigė A.Butkevičius.
Į Rusiją vyko ne švietimo profsąjungų atstovai
Gali būti, kad kalbėdamas apie švietimo profsąjungų atstovų keliones į Rusiją, A.Butkevičius susipainiojo.
Pernai birželį buvo pranešta apie tokią kelionę, tačiau į Rusiją vyko ne švietimo profsąjungos atstovai.
į renginį „Profesinės sąjungos pilietinėje visuomenėje“ Maskvoje vyko trys Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nariai: Rimutė Keršanskienė, Viktoras Vieversys ir Genė Jarmolavičienė, taip pat du Lietuvos darbo federacijos atstovai – Dalia Šeputienė ir Daiva Pakulienė.
Birželio 3-11 dienomis Maskvoje vykę mokymai, kaip nurodo jo organizatoriai, buvo skirti Azerbaidžano, Baltarusijos, Lietuvos, Tadžikistano ir Uzbekistano profesinių sąjungų atstovams.
„Komsomolskaja pravda“ tinklalapyje – nieko skandalingo
Atsivertus premjero minėto leidinio „Komsomolskaja pravda“ tinklalapį galima rasti du straipsnius apie mokytojų nepasitenkinimą esama padėtimi.
Tiesa, laikraščio straipsniai šiame portale nepublikuojami.
Vienoje iš portalo tekstų aprašomas mokytojų mitingas ir pateikti reikalavimai, kitame teigiama, kad mokytojai ir studentai yra nepatenkinti švietimo situacija mūsų šalyje.
Tai – paprasčiausios trumpos žinutės, kuriose pateikiama pagrindinė informacija.
Mokytojai reikalauja algų kėlimo programos
Pirmadienį maždaug dešimtadalis Lietuvos bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų pradėjo neterminuotą streiką.
Mokytojai reikalauja, kad nuo rugsėjo būtų pradėta įgyvendinti algų kėlimo programa, be to, siekia, kad būtų atsisakyta per krizę įvestų vadinamųjų atlyginimų žirklių, kurios esą leidžia švietimo darbuotojams už tą patį darbą nustatyti nevienodą atlygį.
Vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 euro per mėnesį.
Dėl pastarojo reikalavimo stringa pedagogų ir Vyriausybės atstovų derybos. Jam įgyvendinti reikia apie 18 mln. eurų, kurių Švietimo ir mokslo ministerija sistemos viduje sako nerasianti, savo ruožtu Finansų ministerija ir premjeras nepritaria valstybės biudžeto peržiūrėjimui.
Ministerijos skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 euro per mėnesį. Tačiau trečdalis mokytojų dirba nepilnu krūviu, apie dešimtadalis visų pedagogų turi mažiau kaip devynias pamokas per savaitę.
