Grupė Seimo narių į premjerą kreipėsi po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) liepos viduryje dar kartą pasisakė, jog Vijūnėlės dvaras yra neteisėtas ir turi būti nugriautas.
Parlamentarai kreipimesi iš esmės dėstė Druskininkų savivaldybės argumentus: LAT sprendimas, neleidžiantis statyti gyvenamosios paskirties pastatų kurorto Turistų gatvėje 13, jau apgynė valstybės interesus, tačiau griauti to, kas pastatyta neracionalu. Jie paragino premjerą ieškoti būdų perduoti pastatą visuomenės reikmėms.
Šį raštą pasirašė parlamentarai Artūras Skardžius, Petras Gražulis, Arūnas Gumuliauskas, Aurimas Gaidžiūnas, Dainius Kepenis, Kęstutis Bacvinka, Petras Nevulis, Jonas Jaturis, Zenonas Streikus, Andriejus Stančikas, Remigijus Žemaitaitis, Gediminas Kirkilas, Algimantas Kirkutis, Juozas Varžgalys, Stasys Tumėnas, Rimas Andrikis, Virginija Vingrienė, Vytautas Kamblevičius, Valentinas Bukauskas, Zbignevas Jedinskis, Bronius Bradauskas, Algimantas Salamakinas, Valerijus Simulikas, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, Rimantas Sinkevičius.
Į Seimo etikos sargus dėl jų veiksmų kreipėsi keturi parlamentarai: Vytautas Bakas, Arvydas Anušauskas, Žygimantas Pavilionis ir Aistė Gedvilienė.
Jie pareiškė, jog grupės parlamentarų viešas kreipimasis į premjerą menkina LAT ir jo sprendimą, formuojant pavojingą precedentą, kuomet laužomas pamatinis valdžios padalijimo principas.
Paaiškinimus komisijai pateikė tik dalis Seimo narių. Pavyzdžiui, J.Jarutis sakė, kad kreipimųsi nesiekė abejoti Teismo sprendimu. Parlamentaras sakė tiesiog norėjęs atkreipti dėmesį, jog atsakovu šiojebyloje turėjo būti leidimus statyboms išdavę valdininkai.
Z.Streikus aiškino tiesiog norėjęs pareikšti palaikymą Druskininkų savivaldybei, bet nesiūlęs „nesilaikyti LAT nutarties“.
EPK darbo grupė, kuriai priklausė „valstietis“ Virgilijus Poderys ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pasiūlė komisijai nuspręsti, kad į S.Skvernelį besikreipę parlamentarai nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinto elgesio principų.
Trečiadienį šią išvadą palaikė EPK.
Komisija konstatavo, kad teisės aktai nedraudžia teismų ir sprendimų viešos kritikos, tačiau pabrėžiama, jog Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai.
Be to, konstatuota, kad parlamentarams turėjo būti žinomos bylos aplinkybės, todėl kreipimasis į premjerą, kaip Vyriausybės, nedalyvavusios teismo procese, vadovą, visuomenėje gali būti suprastas kaip noras pasinaudoti aukštas pareigas užimančių politikų galima įtaka.
