Ši presitižinė regata savo svarba ir apimtimi lyginama su „Formulės 1“ lenktynėmis ar NBA finalu. „Volvo ocean race“ – tai 40 metų vykstantis pasaulinis profesionalaus buriavimo renginys, o tiksliau, regata aplink pasaulį, trunkanti apie devynis mėnesius. Joje varžosi 6-12 jachtų, tačiau į uostus, kuriuose sustoja, privilioja tūkstančius smalsuolių, besidominčių šiomis varžytuvėmis. Uostuose išsiskleidžia dešimtys kitų laivų burių, atplaukiančių sutikti regatos dalyvių bei sudalyvauti daugybėje tam skirtų renginių.
„Kad tik vietos jachtoms krantinėse užtektų“, – apie didžiulį renginį kalbėjo Simonas Steponavičius, aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ kapitonas. Jis rengiasi burti komandą, kuri dalyvaus „Volvo ocean race“ regatoje.
Antradienį ši idėją pristatyta Klaipėdos tarybos Kolegijos nariams. Apie regatą pasakojo Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Ina Šidlauskienė bei Simonas Steponavičius.
Klaipėda pajėgi
„Užsitikrinus finansavimą, Klaipėda pajėgtų tinkamu lygiu surengti šį valstybės įvaizdžiui reikšmingą renginį“, – įsitikinusi I.Šidlauskienė.
Pasak I. Šidlauskienės, toks renginys miestui būtų didžiulė reklama ir ekonominė nauda. Sustoję pailsėti uoste buriuotojai praleistų dvi savaites, tuomet vyktų gausybė tiek paties miesto, tiek regatos organizatorių sumanytų renginių. Patirties priimant svečius jau turima – Klaipėdoje prieš trejus metus viešėjo „The Tall Ships races“ regata. Tiesa, pinigų tam prireiktų gerokai daugiau nei minėtai regatai.
Pagal reikalavimus, Klaipėdoje turėtų būti įrengtas apie 10 tūkst. kv. metrų regatos miestelis, turintis zoną ant vandens, parodos bei komandų zonas. Taip pat būtų privalu parūpinti atskirą biurų pastatą, kad būtų sudarytos sąlygos žiniasklaidos darbui.
Dalyvavio mokestis „The Tall Ships races“ Klaipėdai kainavo apie 300 tūkstančių litų. Neoficialiai kalbama, jog „Volvo ocean race“ dalyvio mokestis siekia 1 mln. eurų, tačiau jei regatoje dalyvautų šalies komanda, jis būtų gerokai sumažintas, galėtų siekti ir apie trečdalį. Tiesa, jei komanda nedalyvauja, šalis net negali tapti kandidate priimti regatą. Kokios tiksliai išlaidos užgultų šalies ir miesto pečius paaiškėtų tik tapus regatos uostu, iki tol daugelis duomenų laikomi konfidencialiais.
Viena aišku – be valstybės paramos Klaipėda tokio renginio surengti nebus pajėgi, nes bendras biudžetas siekia apie 10 mln. Lt.
Reklama miestui
Net ir pateikus paraišką, nėra garantijos, jog Klaipėda taps vienu regatos uostų. Stiprių konkurentų netrūksta – jachtas nori priimti Kopenhaga, turinti stiprią infrastruktūrą, taip pat Olandijos bei kitų šalių uostai. Ši regata tampa nepaprastai didele šalies reklama, nes nuolat linksniuojamas miesto, kuriame dalyviai sustos vardas. Pasak I.Šidlauskienės, pernai apie 2000 straipsnių apie regatą paskaitė per milijardas žmonių, 420 mln. stebėjo įvairias laidas, 35 mln. naršė svetainėse.
Pernai apie 2000 straipsnių apie regatą paskaitė per milijardas žmonių, 420 mln. stebėjo įvairias laidas, 35 mln. naršė svetainėse.
„Pricewaterhousecoopers“ atliktas tyrimas rodo, kad regatos starto uostas, Alikantė, gavo 80 mln. dolerių naudą. Airijos miestui Golvėjui regata atnešė 50 mln. eurų pajamų, o pačiai šaliai dar tiek pat. Tai trečdaliu daugiau nei šalis planavo. Teigiama, kad pasižiūrėti tokios regatos atvyksta pasiturintys ir labai turtingi žmonės, kurie per dieną išlaidoms negaili 1 000 eurų.
„Duomenys rodo, kad nauda neabejotina“, – sakė I.Šidlauskienė. Be to, regata į tą patį miestą neretai užsuka ir kitos regatos metu, tad investicijos grįžta su kaupu.
Lygina su raliu
Patyręs buriuotojas Simonas Steponavičius „Volvo ocean race“ regatą pagal renginio sudėtingumą, trukmę, distancijas lygina su Paryžiaus Dakaro raliu. Pagal žiūrimumą, susidomėjimą, kvalifikacijas išveda paraleles su NBA finalu arba pasaulio krepšinio čempionatu.
|
|
 |
| J.Kalinsko nuotr./„Ambersail“ kapitonas Simonas Steponavičius |
S.Steponavičiaus teigimu, regatose dažnai suburiamos šalių ar bendrovių, norinčių garsinti savo vardą, komandos. Jis pateikė pavyzdį – 2011 metais prasidėjusioje „Volvo ocean race“ regatoje dalyvauja Kinijos miesto Sanya komanda. Anot buriuotojo, iki tol niekas nežinojo, kas tai per miestas, o dabar tai tapo puikia reklama, juolab, kad tai naujas, ką tik pastatytas uostas. Neabejojama, kad nuolat tarp dalyvių minimam uostui investicijų grąža būna didelė.
Kolegijos nariams jis teigė, jog mieste jau daug nuveikta, tad namų darbų norint priimti tokią regatą likę ne tiek jau daug. Labiausiai trūksta „žmogiškos“ erdvės, tad tam būtina sutvarkyti Pilies uostelį. Jis nors ir tapo atviresniu, tačiau tebeatrodo tarsi „šabakštynas“. Čia vertėtų nugriauti vieną kitą seną angarą ir pastatyti normalų pastatą. Jachtoms būtų privalu užtikrinti 6 metrų gylį krantinėse.
„Volvo ocean race“ organizatoriai didžiuojasi, jei savo atėjimu paskatina mieste infrastruktūros pagerėjimą, visa tai liks sportui, buriavimui. Tai konkurencinis pranašumas prieš kitus uostus“, – sakė S.Steponavičius.
Jo teigimu, į Klaipėdą regatos metu atvyktų 50-100 tūkstančių svečių, kurie miestui tikrai sugrąžintų investicijas su kaupu. Be to, regatos uostu miestas gali tapti dukart iš eilės, tad išleisti pinigai sugrįžta.
S.Steponavičius teigė rimtai ketinantis burti komandą šiai regatai. Skaičiuojama, kad komandos biudžetas turėtų siekti apie 10 mln. eurų, rinkodarai prireiktų kone dar tiek pat. Jis vylėsi, kad 2 mln. eurų pavyktų gauti iš Klaipėdos ir uosto įmonių.
Paaiškės gegužę
Ar Klaipėda taps regatos uostu, tiksliai paaiškėtų metų pabaigoje. Preliminarūs kandidatai bus išaiškinti jau gegužę, tuomet regatos atstovai atvyks į uostus įvertinti jų galimybių.
Klaipėdos tarybos kolegija pritarė paraiškos teikimui, tačiau paaiškėjus, kad išlaidos yra nepamatuotai didelės ir šalies valdžia idėjos neketina paremti, planus dar galėtų pakeisti. Kolegijos nariai buvo vieningi – jūrinė valstybė turi imtis iniciatyvų. „Būtume nekorektiški prieš žmones, praleidę tokią galimybę“, – sakė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas. Pats meras Vytautas Grubliauskas teikė, kad paraiškos teikimas reiškia ambicijų pareiškimą.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė teigė, jog toks renginys turi sąsąjų su Europos Krepšinio čemepionatu, kurio biudžetas Klaipėdoje siekė apie 20 mln. Lt. Anot moters, nors laikai sunkūs ir visi galvoja apie „biednystę“, entuziazmo turi išlikti, tad reikia mąstyti atviriau ir ieškoti lėšų investicijoms.
Pernai prasidėjusi regata dar tebevyksta.Iš Alikantės išplaukę regatos dalyviai finišuoti turėtų liepą Airijoje, Galvėjaus mieste. Regatos dalyviai pakeliui aplankys Abu Dabį Jungtiniuose arabų emyratuose, Sanją uostą Kinijoje, Oklando uostą Naujoje Zelandijoje, apiplauks Žaliąjį kyšulį, aplankys Itajų Brazilijoje, Majamį Jungtinėse valstijose, Lisaboną Portugalijoje, Lorjaną Prancūzijoje.
2008-aisiais regatos dalyviai išplaukė iš Alikantės uosto Ispanijoje. Įveikę 72 tūkst. kilometrų regatos dalyviai finišavo po beveik devynių mėnesių Sant Peterburge.
