Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvoje užtikrina galimybę tam tikro amžiaus apdraustiesiems pagal penkias ligų prevencijos programas nustatytu periodiškumu nemokamai tikrintis dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos, tiesiosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Įvertinus, kaip šiemet pagal programas buvo tikrinamasi Vilniaus ir Alytaus apskrityse, paaiškėjo, kad kai kuriose savivaldybėse šia garantija pasinaudojo net dukart mažiau galinčių ja pasinaudoti žmonių nei kitose.
„Turbūt nėra šeimos, kuri nebūtų susidūrusi su kuria nors iš minėtų ligų, todėl žmonės žino galimus jų padarinius. Deja, žinojimas nebūtinai nuveda iki gydytojo, jei nėra ligos simptomų, o padėti, kai liga jau juntama, sunkiau ar net neįmanoma. Todėl svarbu, kad žmonės žinotų apie prevencines programas ir tikrintųsi. Skatinti tai daryti – viena iš savivaldybių pareigų, nes teisės aktais nustatyta jų atsakomybė už visuomenės sveikatos stiprinimą ir stebėseną. Vykdyti prevencines programas taip pat įpareigotos savivaldybėms pavaldžios bei kitos gydymo įstaigos, dėl šių paslaugų turinčios sutartį su ligonių kasomis“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) Sutarčių skyriaus vedėja Dangira Skebėrienė.
Pasak ligonių kasos atstovės, Vilniaus TLK, nuolat stebėdama ir analizuodama, kaip jos veiklos zonos savivaldybėse ir gydymo įstaigose vykdomas šis svarbus įpareigojimas, atkreipė dėmesį į didelius prevencinės patikros pagal programas skirtumus skirtinguose rajonuose.
Vilniaus TLK duomenimis, 2021 m. sausio–spalio mėnesiais geriausia padėtis buvo Alytuje ir Vilniuje – šiuose miestuose prevencinių programų paslaugomis pasinaudojo vidutiniškai apie 40 procentų gyventojų, galinčių pasitikrinti pagal minėtas ligų prevencijos programas.
Atkreiptas dėmesys, kad Alytuje prevencines programas kiek sėkmingiau vykdo ne Alytaus miesto savivaldybei pavaldžios viešosios, o privačios šeimos medicinos įstaigos. Vilniuje panašūs rezultatai yra tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose. Tarp viešųjų gydymo įstaigų prevencinė patikra sklandžiausiai vyksta Šeškinės ir Antakalnio poliklinikose, Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose.
Nerimą kelia ne tik prasta, bet ir blogėjanti situacija Švenčionių rajone – pagal prevencines programas čia šiais metais pasitikrino mažiau nei penktadalis galinčių prevenciškai pasitikrinti gyventojų.
Nekokia padėtis ir Trakų bei Varėnos rajonuose, kuriuose šiemet prevenciškai tikrinosi tik apie ketvirtadalį tai padaryti galinčių žmonių.
Siekdama teigiamų pokyčių ligų prevencijos srityje, Vilniaus TLK visų savo veiklos zonos savivaldybių administracijoms pateikė detalią informaciją apie prevencinių programų vykdymą savivaldybėse ir joms pavaldžiose gydymo įstaigose. Administracijos paragintos skirti daugiau dėmesio gyventojų sveikatos prevencijai, skatinti joms pavaldžias gydymo įstaigas siekti geresnių prevencinių programų vykdymo rezultatų, gyventojus – prevenciškai tikrintis sveikatą.
Tikimasi, jog savivaldybėms pateikti duomenys paskatins siekti, kad pagal prevencines programas reguliariai tikrintųsi maksimalus skaičius žmonių, kuriems skirtos šios programos.
Primenama, kad dėl gimdos kaklelio vėžio turi tikrintis moterys nuo jau 25 iki 59 m. (imtinai) kartą per 3 metus, dėl krūties vėžio – moterys nuo 50 iki 69 m. (imtinai) kartą per 2 metus, dėl storosios žarnos vėžio – vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 m. (imtinai) kartą per 2 metus, dėl prostatos vėžio – vyrai nuo 50 iki 69 m. (imtinai) ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo šia liga, kas 2 ar 5 m., dėl širdies ir kraujagyslių ligų – vyrai nuo 40 iki 54 m. (imtinai) ir moterys nuo 50 iki 64 m. (imtinai) kartą per 1 metus. Prevencinė patikra pagal programas apdraustiesiems yra nemokama. Norint pasitikrinti reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
