Vyriausybė dar neapsisprendė dėl galimybės nepasiskiepijusiems ir COVID-19 susirgusiems asmenims nemokėti ligos išmokų.
G.Nausėda sudvejojo, ar tai derėtų įteisinti.
„Ligos išmokų klausimu aš turiu labai rimtų abejonių, ar sprendimas nemokėti ligos išmokų atitiktų Lietuvos Respublikos Konstituciją. Taip kad išvadą galima daryti automatiškai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją žurnalistams komentavo jis.
Ragina paskubėti su mokesčių reforma
Prezidentas reiškė viltis, kad Seimas rudens sesijoje priims anksčiau jo teiktus projektus dėl viešųjų pirkimų, teisėkūros, sieks didinti pensijas.
Taip pat bus imtasi mokesčių pakeitimų.
„Kaip žinote Mokesčių reformos grupė prie Finansų ministerijos baigia savo darbą ir netrukus suformuluos savo siūlymus.
Mokesčių reformai langas pamažu užsiveria.
Aš jau savo metiniame pranešime atkreipiau dėmesį, kad mokesčių reformai langas pamažu užsiveria, nes politinė kadencija artėja į pabaigą. Jeigu norime esminių mokesčių sistemos korekcijų, turime tai padaryti dabar. Daugiau mokesčių teisingumo, daugiau mokesčių proporcingumo, bet toli gražu nebūtinai tie mokesčiai turi būti didesni“, – komentavo G.Nausėda.
Parlamentas, pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, rudens sesijos metu ketina svarstyti įstatymus, susijusius su COVID-19 pandemijos ir migracijos krizės valdymu, priimti biudžetą, taip pat – pakeitimus, orientuotus į labiausiai pažeidžiamas grupes.
Klausimai, kuriems reikės susitelkimo
Vienas iš tokių klausimų – Partnerystės įstatymas. Jį, Seimo pirmininkės įsitikinimu, Seimui vėl dera teikti tada, kai atsiras užtektinai palaikančių.
Ratifikuoti Stambulo konvenciją, V.Čmilytės-Nielsen įsitikinimu, Seime gali būti dar sudėtingiau.
„Stambulo konvencija reikalauja dar labiau teigiamo konteksto Seime nei partnerystės klausimas. Mano įsitikinimu, Stambulo konvenciją teikti ratifikuoti užsienio reikalų ministras turėtų tada, kada mes būsime absoliučiai įsitikinę, kad jai turime palaikymą, – dėstė ji ir pridūrė, kad šis klausimas – labai svarbus.
– Nuo jo atsitraukti negalima.“
Prezidentas G.Nausėda tikino, jog prezidentūra diskusijose dėl partnerystės įteisinimo dalyvavo ir dalyvaus.
„Taip, mes iš tikrųjų dalyvavome šitose diskusijose, kurios yra prasidėjusios dėl Partnerystės įstatymo. Mano patarėjai buvo susitikę tiek su Laisvės partijos atstovais, tiek su Bažnyčios atstovais, norėdami išgirsti nuomones, realią situaciją, pajusti realią temperatūrą“, – komentavo šalies vadovas ir žadėjo, kad šie susitikimai tęsis, bus stengiamasi rasti bendrą sutarimą.
„Aš visada pasisakiau už tai, kad teisinio bendro gyvenimo sureguliavimo aspektas lieka svarbus ir mes turime su šituo klausimu toliau dirbti, bet turime tai daryti laikydamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos“, – kalbėjo G.Nausėda.
Per lėtas skiepijimas ir dar nesuvaldyta krizė
Paklaustas apie sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrus, ar matytų reikalą juos keisti, prezidentas teigė, kad ministrų darbą reikėtų vertinti pagal rezultatus.
Šalies vadovas pažymėjo, kad pastarosiomis dienomis skiepijimosi nuo COVID-19 greičiai lėtėja.
„Akivaizdžiai matyti, kad mosavimas galimybių pasu, kaip tam tikra paskata skiepytis, nebeveikia“, – teigė jis.
Siekiant paspartinti skeipijimosi tempus, G.Nausėda ragino „atsiremti į gerąją savivaldybių patirtį“, daugiau bendradarbiauti su jomis, taip pat – komunikuoti su tikslinėmis grupėmis.
Kalbėdamas apie vidaus reikalų ministrės darbą migracijos krizės akivaizdoje, prezidentas teigė, kad „iš pradžių buvo daug sumaišties, chaotiškos komunikacijos, ne iš karto apsisprendėme, kuriuo keliu eisime“.
Vėliau, pasak jo, situacija pagerėjo ir dabar esą yra valdoma, nors dar nesuvaldyta.
„Mes migracijos problemos dar nesame išsprendę, mes esame procese“, – kalbėjo šalies vadovas.
Mato poreikį ES keisti migracijos politiką
Pasak jo, Lietuva negali sau leisti, kad planuojamo fizinio barjero ties Baltarusijos siena statybos užsitęstų metų metus:
„Šitokios prabangos mes sau leisti negalime, kadangi tikrai problema egzistuoja, problema gali įgyti naujas formas, ypač atsižvelgiant į tai, kas vyksta Afganistane, o ir kitose regiono valstybėse.“
Migracijos politikos klausimą G.Nausėda teigė kelsiantis Europos mastu, Europos Vadovų Taryboje spalį.
„Migracijos politika arba gairės, kurias taiko Europos Sąjunga, ar kurias ji nusistatė prieš pakankamai ilgą laiko tarpą, paseno, nebevisiškai atitinka realijų ir konkrečiai nebeatitinka tos realijos, kuomet migrantai naudojami kaip gyvasis skydas, ar migrantai naudojami kaip hibridinės atakos forma, ir mes turime daryti korekcijas“, – dėstė šalies vadovas.
Dėl migrantų krizės Lietuvą kaltina Minsko režimą ir vadina tai hibridine ataka. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Daugelis jų yra iš Irako.
Komentarai iš Seimo:
Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10-ąją.
