Penktadienį šalies vadovas G.Nausėda lankosi Pabradės poligone, Švenčionių rajone, kur dislokuota per 500 JAV karių.
Prezidentas čia atvykęs pasakojo turėjęs galimybę išbandyti britiškus sraigtasparnius, paskraidyti virš poligono teritorijos, susipažinti su įgyvendinimais infrastruktūros planais.
„Darome viską, kad būtume kaip galima greičiau, efektyviau pasirengę galimiems iššūkiams“, – pažymėjo šalies vadovas.
Greitinti pasirengimą ir stiprinti gynybinius pajėgumus, pasak jo, skatina įvykiai Ukrainoje.
Prezidentas pažymėjo, jog augs Lietuvos finansavimas gynybai, stiprinami Lietuvos kaip priimančios šalies pajėgumai, JAV į Lietuvą siunčia karius.
Anksčiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paskelbė, kad amerikiečiai Lietuvoje dislokuos papildomus 400 karių.
Prezidentas teigė, kad kariai – jau šalyje: „Mano žiniomis, visi jie čia praktiškai yra.“
Šalies vadovas teigė, jog į Lietuvą gali būti atsiųsta ir daugiau JAV karių:
Pabradėje bus statoma 800 papildomų vietų stovyklavietė.
„Tai nėra baigtinis skaičius. Kalbėjome ir apie tai, kad, matyt, tas skaičius ateityje ir dar labiau didės, bet, savaime suprantama, tai priklauso ir nuo mūsų pajėgumų, kaip mes esame pasirengę priimti.
Čia Pabradėje bus statoma 800 papildomų vietų stovyklavietė. Yra ir kitose vietose numatyta statyti ir laikinas, ir nuolatines stovyklavietes, tai yra Kazlų Rūda, Marijampolė.“
Kalbama, anot G.Nausėdos, ir apie JAV paramą kariniais laivais.
Lietuva, pasak jo, stiprina savo karinę įrangą.
„Kas man ypatingai svarbu girdėti, mes po truputį pradedame daryti vis realesnius darbus stiprindami oro gynybą Lietuvoje.
Ukrainos patirtis rodo, kad oro gynybos komponentė yra nepaprastai svarbi. Tai yra turbūt geriausia atgrasymo priemonė nedraugams žinoti, kad šiuo požiūriu esame pasirengę gerai“, – per spaudos konferenciją poligone kalbėjo G.Nausėda.
Partneriai siųs papildomas pajėgas
Jis reiškė viltį, kad ateityje oro gynybos pastiprinimas Lietuvoje bus vykdomas ilgalaikiu pagrindu.
„Visiškai neseniai [NATO] generalinis sekretorius prabilo apie tai, kad ilguoju laikotarpiu mes turime stiprinti rytinį flangą. Sakydamas tai, jis kalbėjo apie oro gynybos sistemas taip pat“, – pridūrė prezidentas.
Lietuvoje, anot šalies vadovo, stiprinamos ir priešakinės pajėgos.
„Kaip žinote, yra Vokietijos sprendimas atsiųsti papildomai čia karinių pajėgų, taip pat – Norvegijos, Nyderlandų sprendimai.
Visa tai rodo, kad partneriai, matydami mūsų pastangas, yra pasirengę ir patys pastiprinti mus“, – teigė šalies vadovas.
Pastiprinimas, jo teigimu, svarbus ne tik dėl atgrasymo, bet ir dėl to, kad visi matytų, jog ant Lietuvos žemės „padėti kareiviški batai“ ir reaguojama į kintančią saugumo situaciją.
Prezidentas pabrėžė, jog Lietuvai itin svarbu turėti papildomą Rūdninkų poligoną šalia Suvalkų koridoriaus. Jis reiškė viltį, kad Seimas specialų įstatymą dėl to priims dar šioje pavasario sesijoje ir tai leis nedelsiant pradėti organizacinius darbus.
Tikisi, kad partijos greitai sutars dėl gynybos
Penktadienį politinių partijų atstovai Seime ketina tartis dėl naujojo gynybos susitarimo.
Prezidentas sakė esąs įsitikinęs, kad dokumentas bus pasirengtas greitai.
„Esu įsitikinęs, kad mūsų politinės partijos labai greitai sutars dėl to, kad saugumui turime skirti ir patys kur kas didesnį dėmesį.
Šiandien aš matau, kad net ir tos politinės partijos, kurios anksčiau gal kiek skeptiškai žiūrėdavo į gynybos išlaidų didinimą, labai nedviprasmiškai pareiškė, kad gynybos išlaidos turi didėti. Konkrečiai turiu [omeny] Socialdemokratų partiją.
Dabar Lietuvoje aš iš esmės nematau nė vienos partijos, kuri nepasisakytų už gynybos išlaidų didinimą.
Dabar Lietuvoje aš iš esmės nematau nė vienos partijos, kuri nepasisakytų už gynybos išlaidų didinimą, net ir įvertinus visus ekonominius, socialinius iššūkius, kurie taip pat iš dalies bus susiję su Ukrainos karu“, – teigė G.Nausėda.
Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai imasi rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos. Jis turėtų numatyti šalies įsipareigojimus šioje srityje artimiausiems ketveriems–penkeriems metams, rašo BNS.
G.Nausėda siūlo jau kitąmet šalies gynybai skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiemet Seimui beveik 300 mln. eurų padidinus krašto apsaugos finansavimą, jis pasiekė 2,5 proc. BVP.