„Kartais terminai nieko nereiškia. Atsimenate, kai svarstėme dėl mūsų ambasadoriaus Briuselyje, ilgą laiką sprendimo negalėjome rasti. Galiausiai jį radome – taip, praėjo nemažai laiko, bet dabar visi džiaugiamės, kad turime gerą ambasadorių“, – antradienį žurnalistams Vilniuje sakė valstybės vadovas.
„Kartais ilga paieška leidžia pasiekti optimalų rezultatą, ir visi tuo džiaugiamės“, – tvirtino jis.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, Prezidentūra įšaldė 13 naujų ambasadorių skyrimą. Anot jo, pirmas kandidatas į ambasadorius Lenkijoje G.Nausėdai pateiktas 2022 metų rudenį, kandidatai į kitas ambasadas ir antras kandidatas į atstovus Lenkijoje – pernai rudenį.
Dėl to Seimo Užsienio reikalų komitetas pirmadienį nusprendė rengti Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, kuriose būtų aiškiai apibrėžta ambasadorių skyrimo tvarka ir terminai.
„Visos iniciatyvos turi būti svarstomos atsižvelgiant į Konstituciją. Konstitucija labai aiškiai apibrėžia prezidento galias užsienio politikoje. Ir jeigu tik bus kokių nors neatitikimų, akivaizdu, kad tokia tvarka paprasčiausiai negalės egzistuoti“, – šią komiteto iniciatyvą antradienį komentavo G.Nausėda.
Dabar Diplomatinės tarnybos įstatyme numatyta tik tai, kad diplomatinį atstovą užsienio valstybėje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu, prieš tai kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete ir gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną). Detaliau skyrimo tvarka įstatyme nereglamentuota.
Komentuodamas Užsienio reikalų ministerijos atliekamą tyrimą dėl kandidatų į ambasadorius Lenkijoje pavardžių paviešinimo, prezidentas sakė kai kurias pavardes įvardijęs, nes bendraująs su diplomatais ir žinąs jų asmeninius planus.
„Žinote, aš ne beorėje erdvėje gyvenu, ir pažįstu daugelį žmonių, kurie dirba diplomatinėje tarnyboje, kalbuosi, žinau jų profesinius, asmeninius planus. Jeigu mūsų paminėtos pavardės pasirodė besančios teisingos ir iki tol neigta, kad konkursas (į ambasadą Lenkijoje – BNS) buvo, kad jis davė konkretų rezultatą, o staiga netiesiogiai tokiu būdu buvo patvirtinta, kad buvo anksčiau pasakyta netiesa ir konkursas vis dėlto buvo, tai patys darykite išvadas“, – sakė G.Nausėda.
Jis pabrėžė esąs asmeniškai suinteresuotas palaikyti gerus santykius su Lenkija.
„Mūsų santykiai su Lenkija yra puikūs, neabejoju, kad tokie išliks ateityje, parinksime atsakingai ambasadorių“, – teigė valstybės vadovas.
„Tikrai esu suinteresuotas, tikrai padėjau daug asmeninių pastangų, kad tie santykiai būtų geresni nei buvo prieš dešimt metų. Ir tai pavyko padaryti, todėl jaučiu didelę atsakomybę, kad tie santykiai išliktų geri ir ateityje“, – tvirtino jis.
Lietuva ambasadoriaus kaimyninėje valstybėje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pradžios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.
Viešai komentuodamas situaciją dėl ambasadoriaus Lenkijoje G. Nausėda naujienų portalui „TV3“ gruodį paminėjo, kad Užsienio reikalų ministerijoje surengtoje atrankoje dalyvavo ne tik Giedrius Puodžiūnas, kurio pavardė buvo prezidentui pateikta ir jau minėta žiniasklaidoje, bet ir patyrę diplomatai Petras Zapolskas, Kęstutis Kudzmanas.
Diplomatinės tarnybos įstatymas numato, kad informacija apie kandidato į diplomatinius atstovus skyrimo procesą keičiamasi vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.
Dėl to Valstybės saugumo departamento nurodymu Užsienio reikalų ministerija pradėjo tarnybinį tyrimą dėl konfidencialios ar riboto naudojimo informacijos paviešinimo derinant ambasadorių kandidatūras.
Kaip BNS antradienį informavo ministerija, tyrimas atliekamas „dėl iš Prezidentūros viešai nuskambėjusių pavardžių“, jis pradėtas šių metų sausio 10 dieną.
