Teisėjų taryba praėjusį penktadienį patarė prezidentui atleisti tris į korupcijos skandalą įsivėlusius teisėjus (E.Laužiką, K.Guriną ir H.Jaglinskį), o dėl dviejų Temidės tarnų (R.Rainio ir V.Kažio) tokio patarimo nedavė. Dar trijų teisėjų (A.Kaminsko, V.Bavėjano ir G.Čekanausko) likimo sprendimas atidėtas iki vasaros galo.
TAIP PAT SKAITYKITE: Teisėjas Henrichas Jaglinskis: savo situacijos nelinkėčiau jokiam priešui
Seimas prezidento teikimą numato svarstyti kitą savaitę.
Pagal įstatymą, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus galima atleisti, kai tam pritaria ir prezidentas, ir Seimas.
G.Nausėda yra inicijavęs visų aštuonių kyšininkavimo byloje įtariamų teisėjų atleidimą, tačiau privalomą Teisėjų tarybos pritarimą kol kas gavo tik dėl trijų.
Ši teisėjų savivaldos institucija atsisakė leisti pašalinti iš pareigų Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį.
Sprendimas dėl likusių įtariamųjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ir Kauno administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko – buvo atidėtas iki rugpjūčio pabaigos.
Daug diskusijų prieš Tarybos posėdį sukėlė klausimas, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius rašte Teisėjų tarybai nurodė, kad „jeigu Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Apeliacinio teismo teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, o poelgis yra toks, kuriuo sulaužoma priesaika, jis pagal Konstituciją turėtų būti pašalinamas iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka“.
Prezidentūra teigia, kad Konstitucija neriboja prezidento teisės inicijuoti bet kurio teisėjo atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo.
Seime dėl Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų taip pat inicijuota atskira apkaltos procedūra.
Atleidimo iniciatyvos kilo paaiškėjus, kad vienam iš įtariamųjų K. Gurinui rugpjūčio pabaigoje sueis 65 metai. Pagal įstatymą, tokio amžiaus teisėjai turi būti atleidžiami, tačiau atleidus dėl amžiaus jis galėjo išsaugoti socialines garantijas.
G.Nausėda taip pat kreipėsi į Seimą dėl Apeliacinio teismo teisėjo Kęstučio Jucio atleidimui jo paties prašymu. BNS žiniomis, šiam teisėjui tyrime suteiktas specialaus liudytojo statusas.
Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė BNS sakė, kad prezidento teikimas bus svarstomas kitą savaitę neeilinėje sesijoje. Apkaltos procedūrą numatoma palikti eilinei rudens sesijai, ji prasideda rugsėjo 10 dieną.
„Jei teikia prezidentas Seimui dekretą, mes privalome svarstyti. Jei nebūtų buvę prezidento dekretų dėl teisėjų, o iniciatyva V. Bako jau buvo užregistruota, neeilinėje sesijoje galėjo būti ir šitas klausimas. Bet kadangi jau žinome, kad atsiranda dekretai, mes vykdysim, kas privalu“, – sakė R.Baškienė.
Kaip skelbta anksčiau, iš viso teisėjų korupcijos byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys, nagrinėjama apie 110 galimų nusikalstamų veikų.
Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.
-
Postūmis teisėjų korupcijos byloje: kontrabandos karalius nubaustas dėl pažado papirkti teisėją
-
Korupcija įtariami teisėjai stojo į pirmą mūšį už būvį: 3 krito, 2 atsilaikė, dėl dar 3 neaišku
-
Prezidento iniciatyva atleisti teisėjus kelia teisinių ginčų, įtariamieji kaltę neigia
-
Teisėjas Henrichas Jaglinskis: savo situacijos nelinkėčiau jokiam priešui
-
V.Bakas pateikė iniciatyvą pradėti apkaltą korupcija įtariamiems teisėjams
