Atkirto D.Grybauskaitei
„Aš nesuprantu, iš kur ta kritika ateina. Žmogus, kuris yra neinformuotas, kalba apie tai, nežinodamas, kokia yra reali situacija“, – ketvirtadienį Madride žurnalistams sakė G.Nausėda.
Tokiais žodžiais jis atsiliepė į D.Grybauskaitės pasisakymą, kad be Lietuvos sutikimo Europos Komisija negalėtų priimti jokių sprendimų dėl sankcijų taikymo pakeitimo.
„Be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali. Jeigu atsirastų kažkokie pasiūlymai, reiškia Lietuva ne viešai, bet sutiko“, – teigė kadenciją baigusi prezidentė.
Anot jos, Lietuva savo griežtą poziciją turėjo išsakyti praėjusioje EVT sesijoje ir jei to nepadarė, tai yra problema.
Tuo metu G.Nausėda sako, kad Europos Vadovų Taryba tokių klausimų nenagrinėja ir pastarojoje sesijoje buvo kalbėta apie solidarumą Lietuvai.
„Aš supažindinau su situacija, kokia ji yra, kokie yra grasinimai iš Rusijos pusės ir kolegos vieningai pritarė. Tikrai Europos Vadovų Taryba nepriima sprendimų dėl sankcijų taikymo ir tai turėtų būti gerai žinoma buvusiai prezidentei“, – teigė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad neturėtų būti kalbama remiantis prielaidomis ar nepatvirtintais bei išgalvotais argumentais.
„Žinote, vienas žmogus pas mus pradeda sakinius „kas galėtų paneigti“, tai būtų gerai, kad tas žmogus ir liktų originalus, kad neatsirastų mėgdžiotojų, nes kopijos visada blogesnės už originalą“, – su šypsena sakė prezidentas. Šiuo posakiu garsėjo Vytautas Landsbergis, kurį Seimas ketvirtadienį pripažino pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu.
Besibaigiančiame NATO viršūnių susitikime Ispanijos sostinėje G.Nausėda teigė kol kas nenorintis užbėgti už akių Europos Komisijos sprendimui dėl sankcijų taikymų.
Reikia tvarkos visoms būsimoms sankcijoms
Vis dėlto, prezidentas pabrėžė, kad Lietuva Komisijai yra išsakiusi savo reikalavimus – kad sankcijos būtų taikomos proporcingai ir kad gairėse nebūtų kalbama apie „žaliuosius koridorius“.
„Mes juk patys šitas sankcijas nustatėme, tai nejaugi savo rankomis pradėsime tas sankcijas atitraukinėti?“, – klausė G.Nausėda.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį pranešė, kad Lietuva jau informuoja Rusijos vežėjus dėl liepos 10-ąją įsigaliosiančių sankcijų cemento ir alkoholio kroviniams. Jų Lietuva taip pat neketina praleisti tranzitu į Karaliaučių.
-
A.Skaisgirytė: Rusijos kalbos apie Karaliaučiaus tranzitą – visiška netiesa
-
Kariuomenės vadas: Rusija gali imtis provokacijų dėl Karaliaučiaus tranzito
-
I.Šimonytė: Europos Sąjunga turi išlikti atspari Rusijos šantažui ir spaudimui
-
D.Grybauskaitė: jokių pokyčių dėl Kaliningrado tranzito be Lietuvos sutikimo negali būti
-
I.Šimonytė sako, kad liepą stos ir kitų ES sankcionuotų prekių tranzitas į Kaliningradą
G.Nausėda pabrėžė, kad Lietuva gairių laukia ne tik dėl jau įsigaliojusių, tačiau ir dėl ateityje įsigaliosiančių sankcijų.
„Mes turime galvoti apie tuos kitus sankcijų paketus, kurie įsigalios, mums reikia kompleksinio sprendimo“, – teigė jis.
Prezidentas vylėsi, kad visos Lietuvos valdžios institucijos vieningai ir nuosekliai dirbs, kad būtų atstovaujami, pirmiausia, šalies interesai.
„Tai yra didžiausias ir aukščiausias mūsų prioritetas“, – pažymėjo G.Nausėda.
Ieškoma kompromiso?
Naujienų agentūra „Reuters“ remdamasi neviešais šaltiniais skelbė, kad Europos Komisija dar iki liepos 10-osios gali paskelbti gaires, kuriose bus priimtas kompromisas dėl sankcijų taikymo tranzitu į Karaliaučių iš Rusijos vykstantiems kroviniams.
15min žiniomis, praėjusią savaitę vykdomoji ES institucija parengė naują išaiškinimą, angliškai vadinamą guidance terminu, pagal kurį sankcionuotos prekės galėtų būti gabenamos per Lietuvą.
Briuselio koridoriuose svarstoma, kad tai galėtų padėti sumažinti įtampą su Rusija. Neviešai kalbama, kad tokiam sprendimui pritartų ir vokiečiai su amerikiečiais.
Tuo metu Lietuvos politikai nėra linkę išskirti atskirų valstybių pozicijų.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad „vokiečių pozicija yra Europos Sąjungos pozicija“, o su amerikiečiais yra konsultuojamasi.
G.Nausėdos teigimu, Lietuva kalbasi su kolegomis, aiškinasi situaciją ir ieško sprendimų.
Vis dėlto, signalų, kad Berlyne neramiai žiūrima į dar vieną įtampos tašką Europoje, netrūksta. 15min Madride kalbėjosi su keliais stambių Vokietijos leidinių žurnalistais, kurie teigė, kad bendra nuotaika yra, jog reikėtų stengtis būti sukalbamiems, o ne dar labiau eskaluoti situaciją.
„Tai yra pavojingas reikalas“, – sakė vienas jų.
