Apie tai interviu LRT ketvirtadienį informavo jo patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius.
„Šalies prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybą. Pagrindiniai svarstomi klausimai – tai ir regiono saugumo situacijos įvertinimas, tame kontekste, kur Rusija kelia įtampas prie Ukrainos sienų, taip pat mūsų, Lietuvos saugumo stiprinimas nacionalinėmis priemonėmis ir tarptautinių formatų įrankiais. Ir, be abejo, mūsų esamos parengties įvertinimas, reikalingų sprendimų gynybai priėmimas“, – tvirtino jis.
Savo ruožtu Vyriausybėje ketvirtadienį šaukiama Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisija, BNS patvirtino premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
„Posėdžio darbotvarkė susijusi su pasirengimu pirmadienio Valstybės gynimo tarybai“, – tvirtino ji.
Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių. Jungtinių Valstijų ir Rusijos aukšto rango pareigūnai sekmadienį planuoja pradėti dviejų dienų derybas Ženevoje, anksčiau Kremliui pažėrus Vašingtonui virtinę reikalavimų, tarp jų – reikalavimas nepriimti naujų narių iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos, įskaitant Ukrainą.
D.Kuliešiaus teigimu, Europos ir globalaus pasaulio saugumo pagrindas yra saugumo susitarimai, todėl derybose reikėtų reikalauti „tiesiog laikytis susitarimų, kurie jau tris dešimtmečius buvo sudaryti ir galiojantys“ bei „jokių naujų reikalavimų neišsigalvoti“.
„Raudonos linijos yra ne vieną kartą apkalbėtos: NATO gynybos erdvė yra nedaloma, ji yra vieninga, ir niekas negali lemti, nuspręsti dėl kažkokių įtakos zonų, dėl atskirų valstybių suvereniteto, apsisprendimo“, – teigė jis.
„Dėl dabartinės situacijos kaltė yra vienareikšmiškai Rusijos pusėje. Taigi į tuos padarytus veiksmus turi būti NATO atsakas. Ir tas NATO atsakas yra rengiamas, šiuo metu daromos politinės, diplomatinės pastangos (...). Tai yra pokalbiai, kurių tikslas yra atgrasyti nuo blogiausių įmanomų scenarijų, pristatant pasekmes – kalbame apie konkrečias sankcijas“, – pridūrė jis.
Dėl dabartinės situacijos kaltė yra vienareikšmiškai Rusijos pusėje ir į tuos padarytus veiksmus turi būti NATO atsakas.
Be sankcijų, pasak D.Kuliešiaus, svarbus ir Ukrainos, ir Baltijos šalių regiono saugumo stiprinimas.
Bus aptarta ir padėtis Kazachstane
D.Kuliešius LRT pridūrė, kad Vyriausybės komisija, be kitų klausimų, turėtų aptarti ir padėtį Kazachstane, kur jau kelios dienos neslūgsta beprecedentė visuotinių protestų banga, įvertinant Lietuvos piliečių saugumą šioje valstybėje.
„Visai netrukus Vyriausybėje bus Nacionalinio saugumo komisijos posėdis. Jo metu bus aptartas šitas klausimas ir priimti sprendimai, reikalingi padėti mūsų piliečiams Kazachstane“, – sakė prezidento patarėjas.
Nuo praeito savaitgalio visą Kazachstaną apėmę protestai trečiadienį peraugo į protestuotojų susirėmimus su policija ir valstybinių įstaigų pastatų šturmą – tai yra didžiausias iššūkis Kazachstano autoritarinei valdžiai per kelis dešimtmečius.
Maskvos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), vienijanti šešias buvusias sovietines šalis, reaguodama į prezidento Kassymo-Jomarto Tokayevo kvietimą, žada atsiųsti į Kazachstaną „taikdarių pajėgas“.
D.Kuliešius atkreipė dėmesį, kad per susidūrimus su kariškiais yra žuvusiųjų, keli šimtai žmonių sužeista, o tai „labai stipriai neramina“.
„Labai neramina Kazachstane esančių Lietuvos piliečių padėtis. Naudodamasis proga, noriu perduoti žinutę, kad saugiausia yra nedalyvauti, nebūti viešose vietose, kur šiuo metu yra masiniai susibūrimai, mitingai, nes tai yra nesaugu“, – pabrėžė jis.
