Susitikime jis taip pat žada skirti dėmesį Bendrijos valstybių saugumo stiprinimui ir energetinei nepriklausomybei nuo Rusijos išteklių.
„Jau 14 dienų narsūs ukrainiečiai kaunasi už savo laisvę. Už mūsų laisvę taip pat. Už visos Europos laisvę. Demokratinės Europos ateitis šiandien sprendžiasi Ukrainos žemėje. Mes daug padarėme, kad padėtume ukrainiečiams, bet galime padaryti dar daugiau. Simboliai šioje kovoje yra labai svarbūs, todėl Europos Sąjunga privalo pasiųsti aiškų ir nedviprasmišką signalą Ukrainos žmonėms, kad Ukraina priklauso Europos šeimai“, – prieš prasidedant EVT sakė prezidentas.
Kaip pranešė Prezidentūra, taip pat Europos Sąjungos vadovų susitikime G.Nausėda kels naujų sankcijų karą pradėjusiai Rusijai įvedimo klausimą, tarp jų – Rusijos tarptautinį izoliavimą ir narystės suspendavimą tarptautinėse organizacijose, ypač finansinėse.
Lietuva taip pat siūlys atjungti visus Rusijos bankus nuo SWIFT sistemos (šiuo metu atjungta tik dalis jų) ir uždrausti Rusijos laivams įplaukti į ES valstybių teritorinius vandenis bei uostus.
ES valstybių narių vadovai susitikime taip pat aptars politinę, karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, ES saugumo, įskaitant energetinį, situaciją karo Ukrainoje akivaizdoje bei ES ekonomikos atsparumo didinimo priemones.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES anksčiau įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, paskelbė prekybos apribojimus, atjungė dalį Rusijos ir Baltarusijos bankų nuo atsiskaitymų sistemos SWIFT, įtraukė kelis tūkstančius abiejų šalių pareigūnų ir oligarchų į juoduosius sąrašus.
Tačiau Bendrija kol kas atsisako rusiškos naftos ir dujų importo embargo, nes dalis narių yra itin priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių.
