Vardijo, kas įvyko gero per jo kadenciją
Pasak valstybės vadovo, per pirmąją jo kadenciją buvo daug iššūkių, bet Lietuva sustiprėjo, tapo saugesnė, valstybė labiau rūpinasi savo žmonėmis, priartėjo prie jo deklaruoto gerovės modelio.
Pirmasis tektoninis lūžis, anot jo, padidėjęs Lietuvos saugumas ir investicijos į gynybą. Jis džiaugėsi, kad per ketverius metus smarkiai ir greičiau nei planuota išaugo gynybos finansavimas. Tačiau jis sieks, kad finansavimas gynybai dar išaugtų. G.Nausėda džiaugėsi padidėjusiu NATO pajėgų buvimu. Šalies vadovas išskyrė susitarimą dislokuoti vokiečių brigadą Lietuvoje, skirti daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produktai šalies gynybai ir kita.
„Visa tai leidžia man teigti, kad išorės grėsmių atžvilgiu Lietuva šiandien yra saugi kaip niekada“, – teigė G.Nausėda.
Antrasis tektoninis lūžis, anot jo, tai, kad pavyko pasiekti, jog per krizę vietoj drakoniškai varžomų diržų ir brangaus skolinimosi buvo priimti kiti sprendimai, kurie sušvelnino krizės pasekmes žmonėms bei leido išvengti ekonomikos nuosmukio.
Jis žadėjo aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, būti aktyvus ne tik užsienio politikoje, gynybos srityje, bet ir vidaus politikoje.
Trečiuoju tektoniniu lūžiu jis vadino smarkiai padidėjusį valstybės dėmesį neįgaliaisiais. Džiaugėsi, kad gestų vertėjai tapo įprasti, kad buvo nutrauktos grandinės S.Daukanto aikštėje, kad žmonės su vežimėliais galėtų laisvai judėti.
Dar vienas tektoninis lūžis – atskirčių visuomenėje mažinimas. Ypač – senjorų grupėje. Ypač – smarkiai didinant pensijas. Dėl to pavyko sutarti ir su Sauliaus Skvernelio, ir Ingridos Šimonytės vyriausybėmis.
G.Nausėda pabrėžė ir neapmokestinamojo pajamų dydžio spartaus didinimo svarbą.
Penktuoju tektoniniu lūžiu G.Nausėda įvardijo pasikeitusį požiūrį į savivaldybes. Ji gyrė savivaldybes už kovą su pandemijos pasekmėm, migracijos srautais, paramą Ukrainai.
„Turime atsisakyti įtaraus požiūrio į savivaldybes, nesuabsoliutinti, kad ten taip pat pasitaiko finansinio piktnaudžiavimo, kaip ir kitose valdžios grandyse“, – teigė jis.
Jis mano, kad šie tektoniniai lūžiai darys įtaką Lietuvai per artimiausius dešimtmečius, bet padaryta ne viskas, galima padaryti daugiau.
Pasiryžęs tęsti darbus
G.Nausėda apgailestavo, kad per pirmąją kadenciją su kitom valdžios šakom ne visada pavykdavo eiti vienu keliu, sutarti. Jis vylėsi, kad įmanoma eiti vienu keliu ir įgyvendinti tuos sprendimus vieningai, kurie numatyti.
G.Nausėdai svarbu, kad valstybė išlaikytų ekonominį pagreitį, kurį yra įgijusi.
Taip pat atrodo, kad galima dar labiau mažinti atskirtis, atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių. Jis žadėjo nuosekliai siekti šeimų finansinės gerovės stiprinimo jei ne su šia, tai su kita valdančiąja dauguma.
Jis taip pat žadėjo toliau stiprinti savivaldos savarankiškumą ir jos galias. Žadėjo ir toliau domėtis savivaldos problemomis ne tik iš Vilniaus, bet ir vietoje.
G.Nausėda, pabrėžęs, kad 2024 m. bus rinkimų metai, kritikavo valdančiąją daugumą, kad ji nesugebėjo iki šiol įgyvendinti mokesčių reformos.
Aš noriu pasakyti, koks aš bebūčiau, aš negalėčiau būti apkaltintas tuo, kad keičiu savo nuomones arba keičiu savo nuostatas.
Jis žadėjo aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, būti aktyvus ne tik užsienio politikoje, gynybos srityje, bet ir vidaus politikoje.
G.Nausėda pastebėjo, kad yra priskiriamas ir kairiajam politiniam sparnui, ir dešiniajai politinei stovyklai. Tačiau jis teigė, kad nekeičia savo nuostatų: koks buvo 2019 m., toks yra ir dabar.
„Aš noriu pasakyti, koks aš bebūčiau, aš negalėčiau būti apkaltintas tuo, kad keičiu savo nuomones arba keičiu savo nuostatas“, – tvirtino prezidentas.
Jis paskelbė esąs nusiteikęs ir pasiryžęs tęsti pradėtus darbus ir dalyvauti Prezidento rinkimuose. G.Nausėda sakė tikįs, kad visuomenė jam suteiks mandatą.
„Aš esu nusiteikęs ir pasiryžęs tęsti pradėtus darbus. Aš dalyvausiu Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose 2024 metų gegužės mėnesį ir aš tikiuosi, kad Lietuvos žmonės man suteiks tvirtą pasitikėjimo mandatą, tokį, kokį suteikė 2019 metais“, – sakė šalies vadovas.
Rinkimų komanda dar neaiški
G.Nausėda sakė nevertinsiantis savo šansų, bet teigė darysiantis viską, kad jo kampanija būtų santūri, tikino, kad koncentruosis į pagrindinius darbus.
„Aš manau, kad reikia gerbti visus kandidatus, kiekvienas iš jų ateina su sava vizija, savu matymu, savomis idėjomis ir aš manau, kad tai yra gerai, kad tikrai turėsime didelį pasirinkimą, o mano tikslas tą pasirinkimą paįvairinti“, – tvirtino jis.
Paklaustas, koks bus šių rinkimų šūkis ir jo rinkimų komanda, G.Nausėda dar negalėjo įvardyti komandos narių, tačiau sakė, kad ji bus kompaktiška ir nenaudos prezidentūros resursų.
15min G.Nausėdai priminė, kad 2019 m. jis sakė, jog tuometis premjeras Saulius Skvernelis pasitraukti iš pareigų dalyvaudamas Prezidento rinkimų kampanijoje. Paklaustas, ar tebesilaiko ir dabar tokios pozicijos ir ką mano apie savo darbo ir kandidatavimo derinimą, G.Nausėda atsakė ir dabar taip pat manantis, kad premjeras turėtų atsitraukti nuo pareigų rinkimų kampanijos metu, tačiau, anot jo, kaip elgtis turėtų spręsti dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė. Pats G.Nausėda sakė neturįs jokių galimybių atsitraukti nuo darbo, nes to jam neleidžia Konstitucija.
I.Šimonytė jau yra paskelbusi, kad likus mėnesiui iki prezidento rinkimų išeis atostogų.
Ramiai jaučiasi dėl 2019 metų rinkimų kampanijos finansavimo
G.Nausėda teigė visiškai ramiai besijaučiantis dėl savo 2019 m. Prezidento rinkimų kampanijos, dėl kurios buvo kilę abejonių. Prezidento rinkimų kampanijų fiansavimą ketina tirti Seimo laikinoji komisija.
G.Nausėda pabrėžė, kad rinkimų kampanijos metu stengėsi taupyti ir pavyko pasiekti maksimumą pasiekti minimaliomis sąnaudomis. Jis teigė atsakysiantis į komisijos klausimus, jei tokių kiltų.
Prezidentas kritikavo Seimo priimtą kitų metų valstybės biudžetą, ypač dėl nepakankamo mokytojų finansavimo. Jis teigė iš pradžių išsamiai susipažinsiantis su biudžetu ir tik po to spręsiantis, ar jį pasirašyti, ar vetuoti.
Paklaustas, ar gailisi kokių nors sprendimų iš pirmos kadencijos, G.Nausėda teigė kartais neįvertinęs visuomenės reakcijos. Jis paminėjo savo 2019 metų vizitą Japonijoje, kai po jo su žmona Diana užsuko pas dukrą į Pietų Korėją, nors viską apmokėjo savo lėšomis. G.Nausėda teigė tuomet supratęs, kad turi elgtis ne tik kaip pilietis, bet ir prezidentas.
„Kai kurių savo sprendimų aš neįvertinau visuomenės reakcijos požiūriu. Prisimindamas savo vizitą Japonijoje pasielgiau kaip pilietis suprantamai, juo labiau, kad apmokėjau visas savo išlaidas, bet be jokios abejonės, aš turėjau įvertinti, kad esu Lietuvos valstybės vadovas ir aš nebegaliu elgtis kaip tiesiog pilietis“, – teigė jis.
Laikomas rinkimų favoritu
Prezidentu G.Nausėda išrinktas 2019 metais, antrajame ture įveikęs dabartinę premjerę Ingrida Šimonytę.
59-erių prezidentas šiuo metu apklausose yra įvardijamas kaip vienas ryškiausių kandidatų užimti šalies vadovo postą dar vienai kadencijai.
Pagrindiniais jo varžovais įvardijami konservatorė I.Šimonytė ir advokatas Ignas Vėgėlė. Pastarieji apie savo planus dalyvauti rinkimuose jau pranešė kiek anksčiau.
Politikos stebėtojai bei politikai neturėjo abejonių, kad G.Nausėda sieks antros kadencijos. Premjerė I.Šimonytė ketvirtadienį teigė, valstybės vadovo kampaniją jau yra prasidėjusi. G.Nausėda anksčiau kritikavo jau pasiskelbusius kandidatus sakydamas, kad jam susidaro įspūdis, jog „nelabai supranta, kur eina“.
Kol kas apie savo dalyvavimą rinkimuose jau paskelbė devyni kandidatai.
-
G.Nausėda gruodžio 7 dieną žada paskelbti, ar sieks dar vienos kadencijos
-
Prezidentinis demaršas: G.Nausėda, Latvijos, Lenkijos vadovai atsisakė fotografuotis su A.Lukašenka COP28
-
G.Nausėda atsivėrė: nuo mirties skyrė kelios valandos, knyga apie save ir pabėgimas nuo apsaugos
-
Gitanas Nausėda atskleidžia, ką reiškia būti prezidentu: nuo D.Grybauskaitės darbų sąrašo iki pamėgtų kebabų
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga būsimuose rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kelia buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą, Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, „Laisvė ir teisingumas“ – savo laikinojo pirmininko Artūro Paulausko kandidatūras.
Rinkimuose dalyvausiantys pranešė ir buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, kurį remia Lietuvos regionų partija, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.
