Vyriausybei nusprendus, galimybių pasas vaikams nuo 12 metų bus privalomas nuo gruodžio 28 dienos.
Kai kurie tėvai priešinasi tokiai prievolei – prie Vyriausybės, prezidentūros organizuoja protesto akcijas. Viena tokių vyko ir penktadienį.
Galimybių paso vaikams klausimą prezidentas teigė norintis aptarti su ministre pirmininke.
„Šiuo klausimu aš noriu susitikti su premjere, pirmadienį esame numatę susitikimą“, – penktadienį viešėdamas Šalčininkuose žurnalistams teigė G.Nausėda.
Jis tikino norintis išgirsti pagrindimą, kodėl vaikams pasas galėtų būti naudingas:
„Iš tikrųjų galimybių pasas vaikams kelia tam tikrų papildomų iššūkių ir problemų, todėl norėtųsi labai išgirsti artikuliuotus atsakymus, o kuo jis galėtų būti naudingas, kuomet mes kalbame apie šią amžiaus grupę.“
Grupė opozicinių parlamentarų anksčiau kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) ir paprašė įvertinti reikalavimų daugelyje prekybos, paslaugų, taip pat pramogų, viešojo maitinimo vietose, renginiuose lankytis tik su galimybių pasu atitiktį Konstitucijai.
Teismas prašymą priėmė ir nagrinėjimą iniciatorių prašymu paankstins.
Mes įvertinsime teisinius apsektus ir žinosime ateityje, ar yra nesuderinamumų su Konstitucija, ar ne.
Tai, kad KT vertins, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, prezidentas įvertino teigiamai.
„Šiuo metu Konstitucinis Teismas, kaip jūs žinote, ne eilės tvarka yra priėmęs grupės Seimo narių kreipimąsi, taigi, galimybių pasą kaip tokį, tam tikras jo nuostatas kvestionuos dėl atitikimo Konstitucijai, ir manau, kad tai yra gerai. Mes įvertinsime teisinius apsektus ir žinosime ateityje, ar yra nesuderinamumų su Konstitucija, ar ne“, – teigė G.Nausėda.
Pritaria, kad reikėtų pratęsti nepaprastąją padėtį
Penktadienį Vyriausybė nusprendė siūlyti Seimui pasienyje su Baltarusija dėl masinio migrantų antplūdžio pratęsti nepaprastąją padėtį dar mėnesiui, taip pat – įvesti pasienyje su Lenkija.
Prezidento vertinimu, nepaprastoji padėtis reikalinga, nes migracijos krizė dar nesuvaldyta.
Manau, kad dabartinėmis aplinkybėmis tikrai reikia ją pratęsti, čia nekyla nė menkiausių abejonių.
„Manau, kad dabartinėmis aplinkybėmis tikrai reikia ją pratęsti, čia nekyla nė menkiausių abejonių. Tikrai negalima kalbėti apie migracijos krizę arba hibridinę ataką prieš Lietuvą būtuoju laiku, tai yra esamasis laikas“, – dėstė šalies vadovas.
„Taip, yra tam tikrų požymių, kad kyla lėktuvai su migrantais, [jie] grįžta į kilmės šalis, į savo tėvynę, bet tai tikrai nereiškia, kad kaimyninės šalies režimas atsisakys savo eskalacinių tikslų, noro destabilizuoti padėtį artimoje kaimynystėje. Mes privalome tam būti pasirengę tiek organizaciniu požiūriu, tiek ir teisiniu požiūriu“, – pridūrė jis.
Įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Lenkija, prezidento vertinimu, reikia dėl naujų aplinkybių.
„Aš manau, tai yra dar tam tikras papildymas atsižvelgiant į naujas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad mums reikia turėti panašų teisinį režimą taip pat ir su siena su Lenkija, ir tai nieko bendro su pačia Lenkija neturi. Tai pirmiausia turi bendro su ta hibridine ataka, kuri vykdoma prieš Lietuvą“, – kalbėjo G.Nausėda.
Pasiskiepijo sustiprinančiąja doze nuo COVID-19
Penktadienį Šalčininkų vakcinavimo centre jis pasiskiepijo sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze.
„Atvažiavau susitikti su merais ir pakeliui pasiskiepijau“, – sakė G.Nausėda.
Pasiskiepijo ir apie dešimt prezidento komandos narių.
Šalčininkų rajonas, pagal pasiskiepijusių gyventojų skaičių, Lietuvoje užima paskutinę vietą.
Čia nuo COVID-19 vakcinuota 44,1 proc. gyventojų, tuo metu bendras Lietuvos vidurkis – 67,1 proc. pasiskiepijusiųjų.
Pasak prezidento, jis kartu su komanda skiepijosi Šalčininkuose, nes siekė parodyti, kad skiepai – gerai, suteikia saugumą ir psichologinę ramybę.
Norisi padrąsinti, kadangi Šalčininkų rajonas, kaip ir kai kurie kiti Vilniaus [regiono] rajonai, nusileidžia kol kas žemiau Lietuvos vidurkio.
„Norisi padrąsinti, kadangi Šalčininkų rajonas, kaip ir kai kurie kiti Vilniaus [regiono] rajonai, nusileidžia kol kas žemiau Lietuvos vidurkio. Žmonės turi ir baimių, ir skepsio, ir kartais pasiduoda gajiems mitams. Dėl to pasirinkome Šalčininkus, kad parodytume, kad viskas yra tvarkoje, kad skiepai yra gerai, kad skiepai suteikia tam tikrą psichologinę ramybę.
Man tikrai tenka daug bendrauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, važiuoti, susitikti su žmonėmis ir tiek po pirmo, tiek po antro, tiek ir po trečio skiepo jausiuosi saugesniu. Galiu pasidžiaugti, kad pirmieji du skiepai padėjo kol kas išvengti <...> susirgimo. Tikiuosi, kad ir šis skiepas prisidės prie mano imuniteto stiprinimo ateityje“, – komentavo šalies vadovas.
Kaip dar būtų galima paskatinti gyventojus eiti skiepytis?
„Pagrindinis būdas paskatinti – darbas su kiekvienu žmogumi, padėti atsikratyti stereotipų arba mitų“, – teigė G.Nausėda ir pažymėjo, jog labiau bendrauti reikėtų su vyresniais žmonėmis, kuriems COVID-19 ypač pavojingas.
Trečiąja doze skiepysis ir pirmoji ponia
Pirmoji ponia Diana Nausėda, pasak šalies vadovo, yra pasiskiepijusi dvejomis vakcinos nuo COVID-19 dozėmis, skiepysis ir trečiąja:
„Ji turėtų tai padaryti, jos laikas dar, kiek žinau, nėra suėjęs. Apie tai mes turbūt pranešime atskirai.“
Ar pirmoji ponia tai darys viešai, G.Nausėda neįvardijo.
Viešumas, nežinau, kiek tai yra jūsų poreikis.
„Viešumas, nežinau, kiek tai yra jūsų poreikis, nes šiandien jūs to viešumo norite, ar pirmosios ponios skiepijimasis pritrauks tokį dėmesį, aš nesiimsiu prognozuoti“, – teigė jis.
Pirmajai poniai skiepijantis pirmąja ir antrąja vakcinos dozėmis, žiniasklaida apie tai nebuvo informuota iš anksto.
Dėmesys sveikatos apsaugos ir švietimo reformoms
Susitikimo metu su Vilniaus regiono savivaldybių merais prezidentas teigė kalbėjęs apie numatomas sveikatos apsaugos ir švietimo reformas – tinklo optimizavimą.
Prezidento nuomone, šios reformos turi būti naudingos, vykti ne dėl finansų ar tiesiog optimizavimo.
„Merai pateikė nemažai pavyzdžių, kurie verčia dar kartą labai gerai apgalvoti ne tiek pačius principus, kiek jų įgyvendinimą konkrečiose savivaldybėse. Mano kaip prezidento svarbiausias tikslas – reformos turi būti nukreiptos pirmiausia į mokinius ir į pacientus, kuomet kalbame apie sveikatos apsaugą.
Jos turi būti vykdomos ne dėl biurokratų ir kitą kartą net ne dėl finansų, ne dėl paties optimizavimo dėl optimizavimo.
Jos turi būti vykdomos ne dėl biurokratų ir kitą kartą net ne dėl finansų, ne dėl paties optimizavimo dėl optimizavimo.
Jos turi padėti lengviau pasiekti švietimo ir sveikatos paslaugas, kurios šiuo metu dėl įvairių priežasčių yra ganėtinai sunkiai pasiekiamos“, – komentavo šalies vadovas.
Švietimo ir sveikatos apsaugos reformų klausimais prezidentūra toliau žada konsultuotis su ministerijomis.