„Kad sprendimų priėmimas būtų objektyvesnis – štai kodėl mes siūlome išplėsti Labai retų ligų gydymo išlaidų kompensavimo komisiją nuo penkių iki devynių narių. Ne tam kad tiesiog padidintumėm narių skaičių, bet tam, kad išvengtumėm situacijų, kuomet sakoma: „per brangu, neapsimoka“, arba (vadovaujamasi – BNS) kažkokiais kitais buhalteriniais motyvais“, – trečiadienį žurnalistams sakė Šilalės rajone besilankantis G.Nausėda.
Anot jo, objektyvesnį vertinimą užtikrintų tai, kad į komisiją būtų įtraukti su labai retomis ligomis susiduriantys medikai, pacientų organizacijos atstovas, taip pat – pacientą gydantis gydytojas. Jam taip pat būtų suteikta teisė tiesiogiai kreiptis į komisiją.
„Manau, kad tai leistų įvertinti objektyviai paciento būklę ir galimybes jam padėti ir operatyviau raguoti į procesą. Kartais žinome, kad gydymo metodai egzistuoja, laiko gaišti negalima, nes po tam tikro laiko bus tiesiog per vėlu“, – pažymėjo šalies vadovas.
Prezidentūra antradienį pranešė, kad G. Nausėda teikia Seimui Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis keičiama Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sudarymo tvarka. Į komisiją būtų papildomai įtraukiami du universitetinėse ligoninėse dirbantys bei specialių žinių labai retų ir sunkių ligų gydymo ar su tuo susijusiose srityse turintys medikai. Taip pat į ją būtų įtraukiami po vieną pacientų organizacijų atstovą ir pacientų gydytoją.
Dėl šių pakeitimų komisijos narių skaičius padidėtų nuo šiuo metu esančių penkių iki devynių. Prezidento nuomone, pacientų atžvilgiu tai padėtų priimti objektyvesnius sprendimus.
Taip pat įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę į Komisiją dėl gydymo išlaidų kompensavimo kreiptis pacientą gydančiam sveikatos priežiūros specialistui. Šiuo metu tokia galimybė suteikta tik gydymo įstaigoms.
Be to, siūloma įstatymo lygmeniu, o ne poįstatyminiu teisės aktu, kaip šiuo metu, nustatyti, kas yra „skubus atvejis“. Anot Prezidentūros, tokiais pakeitimais prezidentas siūlo įstatymiškai apibrėžti „skubų atvejį“ ir taip sudaryti galimybę pagreitinti procesą, kai paciento gyvybei dėl progresuojančios ligos yra iškilęs realus pavojus, nors efektyvaus gydymo galimybės net tik egzistuoja, bet ir yra patvirtintos kitose šalyse
