Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su ministrais aptarė, kaip būtų galima kompensuoti ugdymo praradimus, patirtus dėl COVID-19 pandemijos bei saugiai sugrįžti į klases.
„Prezidentas kelia tikslą, kad nepaisant to, kokia situacija bus, turime atrasti saugių būdų grįžti visiems vaikams į kontaktinį ugdymą“, – spaudos konferencijoje sakė prezidento patarėjas S.Krėpšta.
Pasak jo, nuotolinis mokymas sukelia daug rizikų tiek pasiekimų, tiek ir vaikų emocinės sveikatos prasme.
„Pandemija parodė, kad vaikai susidūrė su rimtomis rizikomis, iššūkiais, visų pirma, nukentėjo švietimas, Lietuvoje per šiuos ir praėjusius mokslo metus vaikai nuotolyje praleido 9 mėnesius, tai – beveik visus mokslo metus, ir tai yra vienas didžiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje“, – teigė jis.
Per pirmąjį karantiną daugiau kaip trečdalio vaikų emocinė sveikata pablogėjo, daugiau kaip pusės sumažėjo motyvacija, duomenis pristatė prezidento patarėjas.
Pasak S.Krėpštos, norint saugiai grįžti į mokyklas, svarbu komunikuoti su mokyklų bendruomenėmis bei tėvais apie testavimąsi savanorišku pagrindu.
Svarbiu veiksniu valdant pandemiją turėtų tapti ir jau leidžiamas vaikų nuo 12 metų vakcinavimas.
„Reikia edukuoti vaikus, edukuoti tėvus – dar svarbiau ir, be abejo, vakcinavimas nėra privalomas, bet tai taip pat papildoma, savanoriška priemonė, kuri galėtų mažinti riziką“, – teigė S.Krėpšta.
Pasak jo, per tris mėnesius iki rugsėjo pirmosios, turint galimybę vakcinuoti moksleivius, „tikrai galima pasiruošti saugiai grįžti į mokyklas visa apimtimi.“
Testavimas nuo rugsėjo nebūtų privalomas
„Visi sutarėme, kad nuo rugsėjo pirmos dienos mokiniai privalo sugrįžti į klases. Ir mes turime tam būti pasirengę, – antrino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
– Tikrai pasiruošimas vyksta, šiandien turime labai konkretų planą ir ugdymo praradimų kompensavimui, ir taip pat socialinei, psichologinei vaikų savijautai gerinti.“
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, pagal tai, ką žinome šiandien, vakcinuodami gyventojus, tobulindami testavimo metodus ir laikydamiesi higienos priemonių galėtume užtikrinti mokinių grįžimą į mokyklas.
Tačiau jis sutiko, kad išlieka prasto vėdinimo mokyklose problema.
„Reikia pripažinti, kad čia yra tie darbai, kuriuos reikės nuveikti, nei stadionų atsirado, nei aktų salėse sąlygos pasikeitė“, – spaudos konferencijoje teigė jis.
Bei pridūrė, kad pandemija paaštrino vaikų psichinės sveikatos problemas. Šios paslaugos šiuo metu esą yra plečiamos, tačiau svarbu, kad jomis būtų naudojamasi.
Pasak J.Šiugždinienės, rudenį norima atidaryti klases su rekomenduojamu, bet ne privalomu testavimu. Kai kurių moksleivių tėvai yra nusiteikę prieš vaikų testavimą.
Pagalba moksleiviams – ir kitais metais
Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pagalbos plane išskiriamos keturios sritys: ugdymo(si) praradimų kompensavimas, emocinė-psichologinė pagalba, technologijos bei patirtinė veikla ir testavimas.
Nuo vasario pradžios iki šių mokslo metų pabaigos mažose grupėse vyksta papildomos konsultacijos mokymosi sunkumų patiriantiems įvairių klasių mokiniams.
Planuojama, jog tokios konsultacijos vyks ir kitais mokslo metais. Padėti švietimo įstaigoms organizuoti mokymosi procesą pasitelkti 77 savanoriai. Tęsti iniciatyvą planuojama iki 2021-ųjų pabaigos.
Siekiant padėti abiturientams geriau pasiruošti egzaminams šįmet į pagalbą pasitelktos mokytojų asociacijos: įvairių dalykų mokytojų organizacijos rengė nuotolines konsultacijas ir seminarus abiturientams bei juos mokantiems mokytojams, parengta teminės metodinės medžiagos, vaizdo įrašų.
Pagalbos teikimas bus tęsiamas iki 2021 metų pabaigos.
Kaip pristatė J.Šiugždinienė, nuo rugsėjo pirmos dienos, siekiant kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus, bus siūloma geros savijautos programa.
Pasinaudodamos ja, mokyklos galės gauti papildomas psichologų konsultacijas, įgyvendinti įvairias fizines, menines veiklas. Tai bus vykdoma per „Kultūros paso“ platformą.
Spragas užpildyti – stovyklos
Taip pat ministerijos parengtame pagalbos plane valstybės lėšomis finansuojamoms teminėms stovykloms rengti numatoma skirti 510 tūkst. eurų.
Šiose vasaros stovyklose 5–8 klasių mokiniai neformaliojo švietimo metodais galės tobulinti savo žinias, gebėjimus ir įgūdžius gamtos mokslų, matematikos ir kalbų srityse.
Tikimasi, kad vaikai ne tik užpildys akademinių žinių spragas, bet ir sustiprins socialinius įgūdžius.
Tikimasi, kad nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos vyksiančiose stovyklose dalyvaus apie 5 tūkst. mokinių, patiriančių mokymosi sunkumų.
Stovyklos bus organizuojamos ir savivaldybių lėšomis, jose galėtų dalyvauti daugiau kaip 60 tūkst. vaikų.
Pasak ministrės, yra numatytos priemonės, kurios yra susijusios su pagalba mokykloms ruošiantis kitiems mokslo metams, įsigyjant kompiuterius, rengiant hibridines klases.
„Siūlysime nuo rugsėjo pirmos papildomas konsultacijas mokiniams, kuriems sekasi sunkiau. Siūlysime ir tęsime savanorių pagalbą mokyklose, kuomet savanoriai padeda kompensuoti ugdymo praradimus ir padeda vaikams mokytis“, – teigė J.Šiugždinienė.
ŠMSM duomenimis, mokymosi praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo plano įgyvendinimui skirta daugiau nei 18 mln. eurų.
41 tūkst. vaikų patiria skurdą
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė akcentavo, kad esminis klausimas yra ne kada, o kaip vaikai grįš į mokyklą.
„Reikia <...> suprasti, kad visa tai, ką gauna vaikas, jis turi gauti kokybiškai ir labai svarbu nuo pat ankstyvo amžiaus sveikata, švietimas, gera mityba – tai yra svarbiausi dalykai, iš ko žmogus gyvena ir gali atsistoti“, – teigė ji.
Nors pranešimų apie problemas šeimoje pandemijos laikotarpiu sumažėjo, E.Žiobienės teigimu, jos niekur nedingo. Būtent vaiko ėjimas į švietimo įstaigas ir kitos paslaugos leidžia laiku pastebėti problemas.
„Tai, kad sumažėjo pranešimų, nerodo, kad smurto yra mažiau. Tai gali rodyti kaip tik abejingumą iš visuomenės pusės, ko mes labiausiai bijome“, – sakė ji.
Prezidentūroje taip pat kalbėta apie socialinę gerovę ir vaikų skurdą. Ši situacija, pasak S. Krėpštos, nebuvo gera jau iki pandemijos. Turimais duomenimis, 41 tūkst. vaikų patiria skurdą.
