Prezidentas: laisvės kovų istorija yra mūsų stiprybės šaltinis

Artėjant Laisvės gynėjų dienai, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos laisvės kovų istorija yra stiprybės šaltinis.
R. Dačkaus nuotr.
R. Dačkaus nuotr.

Taip jis kalbėjo penktadienį dalyvaudamas diskusijoje su šių metų Laisvės premijos laureatu kunigu Juliumi Sasnausku ir vyresniųjų klasių mokiniais iš visos Lietuvos.

„Lietuvos laisvės kovų istorija yra daugybės laisvę mylinčių lietuvių, pasiryžusių ją ginti ir prireikus dėl jos aukotis, kartų istorija. Tai mūsų stiprybės šaltinis dabar, kai vėl išgyvename nepaprastą, kritinį laiką Europos ir viso pasaulio istorijoje“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

„Be galo svarbus šioje laisvės kovų istorijoje yra ir Lietuvos disidentų, sovietų okupacijos sąlygomis be ginklo pasipriešinusių totalitarinės sistemos siekiui sunaikinti mūsų tautos tapatybę, vaidmuo“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda diskusijoje sakė, kad „laisvasis pasaulis ir šiandien yra daug stipresnis už autoritarinius ir totalitarinius režimus“.

„Demokratinės visuomenės yra daug stipresnės ir atsparesnės, tik joms norėtųsi palinkėti vienybės. Tik būdamos vieningos jos gali atsispirti bet kokiems autoritariniams režimams, o tvirčiausias mūsų vienybės pagrindas yra pati laisvė. Pagarba laisvei ir žmogaus teisėms mus vienija iš esmės, turime išlikti vieningi, nors kartais ir sunku tai pasiekti“, – sakė šalies vadovas.

Laisvės premija šiemet paskirta sovietmečio rezistentui, politiniam kaliniui, kunigui pranciškonui Juliui Sasnauskui.

„Visų laisvės kovų, nesvarbu, ar ginkluotos pokario partizanų kovos, ar vėlesnio neginkluoto pasipriešinimo, didysis vaisius yra laisvi žmonės, tai kovai nebus geresnio apdovanojimo už jus“, – moksleiviams sakė J. Sasnauskas.

Pirmadienį iškilmingame Seimo posėdyje jam bus įteikta simbolinė statulėlė, sukurta pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Aukščiausios klasės kavos aparatai: ar verta į juos investuoti?
Reklama
Įspūdingi baldai šiuolaikinei svetainei: TOP 5 pasirinkimai