Norą diskutuoti apie Stambulo konvenciją šalies vadovas įvertino teigiamai, tačiau apgailestavo dėl to, kaip diskusija klostosi.
„Prezidentūra dar 2018 metais pateikė Stambulo konvencijos projektą Lietuvos Respublikos Seimui. Manau, gerai, kad šiandien mes diskutuojame dėl šito dokumento, nes priimti dokumentus, ypač svarbius dokumentus, be diskusijos, taip pat ir viešosios erdvės diskusijos, nėra geras dalykas. Bet tai, kaip vyksta šita diskusija, mane, kaip Lietuvos Respublikos pilietį, labai nuvilia“, – spaudos konferencijos metu Kaune komentavo G.Nausėda.
Jis išreiškė palaikymą kunigui Algirdui Toliatui.
„Pono, gerbiamo kunigo A.Toliato užsipuolimas vien todėl, kad jis pareiškė oficialią Bažnyčios poziciją – juk jis nepateikė savo kažkokios pozicijos, ir užsipuolimas tokiais metodais, ir tokia forma, yra visiškai nepriimtinas ir rodo, kad kažkas mūsų viešojoje erdvėje per 10 ar 15 pastarųjų metų atsitiko“, – kalbėjo G.Nausėda.
Pasak jo, Lietuvoje randasi žmonių, kurie vykdo „viešąją inkviziciją“.
Šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija.
„O atsitiko labai paprasti dalykai – šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija. Žmonės, kurie įsivaizduoja galį maišyti su purvais kitaminčius, daryti tą beapeliacine forma, ir kartais tiesiog šlykščia forma, ir jie laiko save nebaudžiamais.
Manau, kad su šituo mes neturime taikstytis“, – teigė šalies vadovas.
„Šiandien aš stoju į pono, gerbiamo kunigo A.Toliato pusę pirmiausia todėl, kad aš stoju į jo, kaip žmogaus, pusę. Kokiai jis atstovauja pozicijai, tai yra išvestinis klausimas“, – pridūrė jis.
Diskutuoti G.Nausėda paragino pagarbiai: „Patyčių kultūra Lietuvoje visgi vieną kartą po truputį turi būti išnaikinta.“
Aiškios pozicijos, ar Seimas turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją, prezidentas neišdėstė.
Labai gerai, kad Stambulo konvencija yra svarstoma, ji gali būti priimta arba nepriimta.
„Labai gerai, kad Stambulo konvencija yra svarstoma, ji gali būti priimta arba nepriimta. Labai daug kas priklausys nuo įstatymų, kurie numatys Stambulo konvencijos įsigaliojimą“, – teigė G.Nausėda.
Mano, kad nereikėtų dar labiau priešinti visuomenės
Tiesa, jo įsitikinimu, vien Stambulo konvencijos ratifikavimas neišspręs klausimų, susijusių su smurtu prieš moteris Lietuvoje.
„Mes neišsprendžiame vien tik ratifikuodami Stambulo konvenciją visų klausimų. Mes netrukus turėsime prie šių klausimų sugrįžti ir jie gali būti taip pat rezonansiniai.
Smurto klausimu Stambulo konvencija nedviprasmiškai pasisako už tuos dalykus, kurie XXI a. yra netoleruotini“, – teigė G.Nausėda.
Jis pažymėjo, kad Seimas artimiausiu metu svarstys ir daugiau įstatymų, susijusių su „šių žmonių poreikiais“.
„Mes svarstysime netrukus ir daugelį kitų įstatymų, jeigu jie pasieks Seimo plenarinį posėdį: ir dėl vienalyčių santuokų arba partnerystės, arba kitų sprendimų, kurie yra susiję su šių žmonių poreikiais.
Aš manau, kad teisinis sureguliavimas dėl vienalyčių santuokų arba partnerystės turi būti, bet turi būti taip, kad, viena vertus, užtikrintume žmonių teises, kita vertus, nepasiektumėme dar didesnio susipriešinimo visuomenėje, kurį turime šiuo metu“, – teigė G.Nausėda.
Komentarai iš Kauno:
Tikslus Seime ratifikuoti dar prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytą Stambulo konvenciją ir įteisinti lyčiai neutralią partnerystę į koalicijos sutartį įsirašė valdantieji.
Reaguodamos į tai, kelios katalikiškos mokyklos, kunigai ir kiti piliečiai ėmė priešintis šių tikslų įgyvendinimui.
Lietuvos vyskupų konferencija anksčiau yra raginusi naująją šalies valdžią tos pačios lyties asmenų partnerystės neprilyginti šeimai ar santuokai.