Pasak šalies vadovo, N. Misiūnienė buvo ne tik talentinga mokslininkė ir visuomenininkė, bet ir empatiška pedagogė.
„Savo studentams ji buvo ne tik mokytoja, bet ir mentorė, įkvepianti juos siekti aukštumų, matyti paciento kaip žmogaus grožį. Profesorė N. Misiūnienė visada pabrėždavo, kad gydytojas turi būti ne tik profesionalas, bet ir empatiškas žmogus, gebąs užmegzti nuoširdų ryšį su pacientu. Jos indėlis į Lietuvos medikų rengimą ir sveikatos sistemos tobulinimą yra neįkainojamas“, – rašoma G. Nausėdos užuojautoje.
Prezidentas N. Misiūnienę vadino išskirtine mokslininke.
„(Jos – BNS) indėlis į reumatologiją ir kardiologiją žymiai praturtino akademinę bendruomenę ir įkvėpė daugelį studentų bei kolegų“, – teigė G. Nausėda.
N. Misiūnienė mirė eidama 92-uosius metus.
Ji karjerą pradėjo dabartinėse Kauno klinikose, profesorė aktyviai dirbo steigiant Reumatologijos kliniką, ji taip pat yra paskelbusi daugiau kaip 180 mokslinių straipsnių.
Už mokslinę, pedagoginę, klinikinę ir visuomeninę veiklą 2000 metais profesorė apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2002 metais – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2013 metais suteiktas Lietuvos nusipelniusios gydytojos garbės vardas.
