Penktadienį Teisėjų tarybos posėdyje bus sprendžiama dėl patarimo Lietuvos Respublikos prezidentei skirti Irmantą Jarukaitį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėju.
Iki šiol jis teisėju niekada nėra dirbęs. Nors I.Jarukaitis į teisėjus pretenduoja kaip mokslininkas, iš tikrųjų jis priklauso biurokratų luomui. Su mokslu I.Jarukaitį sieja tik dirbant valstybinėje įstaigoje apsiginta disertacija ir antraeilės pareigos Vilniaus universiteto Teisės fakultete.
„Lietuvos žinios“ rašo, kad Teismų įstatymas suteikia galimybę mokslininkams, turintiems reikiamą pedagoginio darbo stažą, be konkurso pretenduoti į teisėjus. Tai pirmas kartas, kai niekada teisėju, advokatu ar prokuroru nedirbęs asmuo pretenduoja tiesiai į LVAT teisėjus.
Į pretenduojančių į LVAT teisėjo vietą, sąrašą, pirmuoju numeriu buvo įrašytas Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ernestas Spruogis, I.Jarukaitis buvo antras. Iš teisėjų pretendentų pirmoji buvo teisėja Zita Smirnovienė.
Prezidentė iš trijų kandidatų netikėtai pasirinko trečiąją vietą užėmusį I.Jarukaitį.
Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas laikinai einantis Ričardas Piličiauskas išplatino savo vadovaujamo teismo vardu pareiškimą, kad tinkamiausias kandidatas būtų I.Jarukaitis.
„Lietuvos žinios“ rašo, kad privilegiją sukurianti teisėjų skyrimo tvarka netenkina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Konstanto Ramelio, kuris parengė Teismų įstatymo 69 straipsnio, apibrėžiančio teisinį pedagoginį darbo stažą ir tapusio landa vadinamiesiems mokslininkams, pakeitimą.
„Manęs visiškai netenkina, kad eksternu apsigynę nieko bendra su teisėjo darbu neturinčią disertaciją, keletą metų padirbėję ketvirčiu ar puse etato lektoriais, šie žmonės jau pretenduoja į aukščiausius šalies teismus be konkurencijos“, – piktinosi K.Ramelis.
Tuo tarpu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras mano, kad apskritai reikėtų keisti tą Konstitucijos vietą, kur kalbama apie aukščiausios instancijos teismų teisėjų skyrimą: „Aš manau, kad šito teismo, kuris priima galutinius ir neskundžiamus sprendimus, teisėjai turėtų būti legitimuojami taip pat ir Seimo, tautos atstovybės. Panašiai, kaip Aukščiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo teisėjai skiriami Seimo arba jam pritarus. Vien valstybės vadovo nuomonės neturėtų pakakti.“
